TEISĖJŲ PATIRIAMAS STRESAS IR JO ĮVEIKOS YPATUMAI

Abstract

Mokslinė problema. Nors tyrėjai ir skiria gana daug dėmesio teisėsaugos pareigūnų (pirmiausia policininkų) patiriamam stresui, kol kas mažai žinoma apie teisėjų patiriamą stresą. Mūsų šalyje dar nėra atlikta tyrimų, siekiant įvertinti, kiek streso pati- ria teisėjai, kokios situacijos jiems sukelia daugiausia streso, kokias įveikos strategijas jie taiko dažniausiai. Tai yra svarbu, norint sumažinti neigiamą streso poveikį teisėjų priimamiems sprendimams, justicijos sistemos darbo efektyvumui ir teisingumo įgyvendinimui. Straipsnio tikslas – ištirti teisėjų dėl darbo specifikos patiriamą stresą, jo šaltinius ir taikomas įveikos strategijas. Metodika. Tyrime dalyvavo 98 įvairių mūsų šalies teismų teisėjai (65 moterys ir 33 vyrai). Patiriamas stresas buvo matuojamas mūsų sukurtu teisėjų patiriamo streso klausimynu. Viena jo dalis vertino įvairių stresorių sukeliamą įtampą, kita – susidūrimo su šiais stresoriais dažnumą. Remiantis tiriančiąja faktorine analize, klausimyno teiginiai buvo suskirstyti į penkias skales, kurių Cronbacho α svyravo nuo 0,875 iki 0,961. Rezultatai. Didžiausią (stiprų) stresą teisė- jams sukelia sąveika su politikais, žiniasklaida ir piliečiais, o kitos keturios situacijų grupės – vidutinio stiprumo stresą. Teisėjų patiriamas stresas yra susijęs su lytimi, teismo tipu, taip pat amžiumi ir darbo stažu. Tyrime dalyvavę teisėjai dažniausiai taiko proble- mos sprendimo, rečiausiai – vengimo įveikos strategiją, be to, kuo daugiau streso jie patiria, tuo labiau yra linkę taikyti socialinės paramos įveikos strategiją. Išvados. Remiantis gautais duomenimis galima teigti, kad patiriamas stresas teisėjams yra aktuali problema, kuriai turėtų būti skiriamas didesnis teismų vadovų dėmesys.