Abstract
Juridiškai įteisintos vaiko teisės yra norma, kurios laikytis turi kiekvienas visuomenės narys, net jeigu jo asmeniniai įsitikinimai būtų kitokie. Taigi vaiko teisės tapo bręstančios asmenybės socializacijos sudedamąja ir būtina sąlyga. Kitaip tariant, vaiko teisių pažeidimas šiuolaikinėje visuomenėje yra asocialus reiškinys, o pačiam vaikui jo teisių neigimas tampa jo asocializacijos prielaida. Lietuvoje. atsižvel gaint j tarptautinę patirtį naujai kuriama juridinė vaiko teisių apsaugos sistema, reformuojanti mokyklą. Tačiau vaiko asmenybės socializacijos sąlygų kaita sunkiausiai apčiuopiama, nes tai yra sisteminių dalių vidinė charakteristika. Čia susiduriama ir su tokiu komplikuotu reiškiniu kaip suaugusiųjų resocializacija, ypač kalbant apie kardinaliai besikeičiančią visuomenę. Juridiniais dokumentais nusakomi socialiniai principai, kaip socializacijos sąlygos ir kartu asocializacijos samprata, kaip atitinkamų socialinių principų neigimas. Kiekvieną reiškinį geriau paaiškina priešingas jam reiškinys, tad socializacijos kokybiną kaitą pravartu nagrinėti neatsietinai nuo asocializacijos apraiškų ir tendencijų analizės.
Highlights
V iena iš dviejų svarbiausiųsocializacijos funk cijų-individo integracija į visuomenę, t. y. įsta tymu apibrėžtos tvarkos, vyraujančių normtf ir vertybių įsisavinimas
Del inqucncy prevention anei successful c h ildren socialization are relatccl to aclcquate implem enta tion of chilclren rights. This is the conccrn of variuos international organizations: Jungtinių TautųOrganizacija (JTO), Council of Europe, Save the chilclren, Ch ilclwatch International e care
Vilnius : Leidybos centras, 1 996, p
Summary
V iena iš dviejų svarbiausiųsocializacijos funk cijų-individo integracija į visuomenę, t. y. įsta tymu apibrėžtos tvarkos, vyraujančių normtf ir vertybių įsisavinimas. Pastaraisiais dešimtme čiais civilizuotame pasaulyje kintantis požiū ris į vaiką ir jo statusą visuomenėje tapo ofi cialia norma, įtvirtinta tarptautiniais juridiniais dokumentais: Jungtinių Tautų Vaiko teisių de klaracija, 19 59 m. Vaikas traktuojamas kaip visavertis visuomenės narys, turintis vi sas žmogaus teises, nusakančias kiekvieno žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir teisingumo idėjas, taip pat vaikui skiriamos papildomos, išskirtinės suaugusil)jl) atžvilgiu teisės į rūpes tį ir globą bei geriausias įmanomas vaiko as menybės raidai reikalingas sąlygas. Vaiko tei sit) vykdymu rūpintis įpareigota Valstybė ir kiekvienas suaugęs jos narys. Juridiškai įteisintos vaiko teisės yra norma, kurios laikytis turi kiekvienas visuomenės na rys, net jeigu jo asmeniniai įsitikinimai būtl) kitokie. Vaiko teisit) pažeidimas šiuolaikinėje visuomenėje yra asocialus reiš kinys, o pačiam vaikui jo teisit) neigimas tam pa jo asocializacijos prielaida. Su brandinta vaiko lygiateisiškumo visuomenėje idėja išreikšta įstatymu: todėl kyla paradoksas, nes „„.vaikai greičiau pajunta kaitą visuome nėje ir prisiderina prie jos kaita savyje" (Fro nes, 199 5 27 p.), prisiderina prie naujovių, pe rima naujas idėjas - naujieji visuomeniniai standartai intensyviau interiorizuojami, tuo tarpu suaugusieji naujas idėjas sąmoningai su vokia, bet kur kas sunkiau jas interiorizuoja į savo jau suformuotą vidinę plotmę , todėl susi duria su gana komplikuotu reiškiniu - suau gusiųjų resocializacija
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.