Abstract
[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
 The article analyses the character of the targeted financial sanctions as imposed by the United Nations and the European Union. The article portrays that United Nations and European Union institutions, the Court of Justice of the European Union and part of the scholars do not recognize the criminal character of the measures currently, and arguargues that in the context of the international human rights law these measures shall be considered of the criminal character.
 Summary
 The article analyses whether targeted financial sanctions as imposed by the United Nations and the European Union shall be considered of criminal character. The article portrays that United Nations and European Union institutions, the Court of Justice of the European Union and part of the scholars do not recognize the criminal character of the measures. The article argues this position cannot be considered as well-grounded and that the measures, as being imposed for serious offences and causing very serious indefinite long-term effects on subject’s life and activities, on the scope of fundamental rights and freedoms, shall be considered of criminal character.
Highlights
Siekdamos išvengti nepageidaujamų padarinių dideliam subjektų ratui, Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje pradėjo nustatinėti individualizuotas ribojančias priemones
The article portrays that United Nations and European Union institutions, the Court of Justice of the European Union and part of the scholars do not recognize the criminal character of the measures currently, and argues that in the context of the international human rights law these measures shall be considered of the criminal character
Tyrimo metu atlikta JT ir ES teisės aktų nuostatų analizė leidžia nustatyti priemonių turinį ir suskirstyti jas į tokias bendriausias grupes: (i) susijusios su galimybių pasinaudoti finansiniais ištekliais apribojimais[8]; (ii) susijusios su judėjimo apribojimais
Summary
Vieną iš JT ir ES nustatomų priemonių grupių sudaro priemonės, skirtos kovoti su terorizmu[4]. Kita priemonių grupė – priemonės, skirtos kovoti su šiurkščiais ir sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais[6]. Tyrimo metu atlikta JT ir ES teisės aktų nuostatų analizė leidžia nustatyti priemonių turinį ir suskirstyti jas į tokias bendriausias grupes: (i) susijusios su galimybių pasinaudoti finansiniais ištekliais apribojimais (pavyzdžiui, lėšų įšaldymas)[8]; (ii) susijusios su judėjimo apribojimais Subjektų – daugiau nei 10 metų, sąrašo pagal rezoliuciją Nr. 153318 – 88,64 proc. Subjektų priemonės yra nustatytos daugiau nei 5 metams ir 50 proc. Teisės aktų analizė leidžia spręsti, kad nustačius šias priemones subjektui privalo būti nesudaroma galimybių bet kokiais tikslais disponuoti bet kokiomis lėšomis, išskyrus būtiniausių poreikių patenkinimą, visose ES ir(ar) visose JT valstybėse narėse ilgą, iš esmės neapibrėžtą laiką, t. Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos tikslinių finansinių priemonių priskyrimas baudžiamojo pobūdžio priemonėms
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
