Abstract

Straipsnyje nagrinėjama kovos vieta demokratijoje. Iškeliamos trys tezės: 1) demokratija ir kova – neatsiejamos, demokratija įgauna ribas ir tapatumą tik kovodama; 2) gyvenamasis pasaulis ir individas jame formuojasi vidinės kovos aplinkoje; 3) išorinė atviroji kova – demokratijos kovos kultūros dalis. Šios tezės skleidžiamos kultūros fenomenologijos ir hermeneutikos kontekste. Teigiama, kad politika – gyvenamosios aplinkos kūrybos (kultūros) dalis, kuri drauge su visuma sudaro judrų darinį. Straipsnyje remiamasi tiek C. Schmitto politikos kaip karo sąvoka, tiek J. Derrida ir Ch. Mouffe atviros ateinančios demokratijos koncepcija, tiek Aristotelio dinamiško pasaulio samprata. Išskiriamos trys demokratijos kovos rūšys: atviroji išorinė, slaptoji išorinė ir vidinė kova. Nagrinėjamos jų sąsajos. Vidinė (ne išorinė) kova kaip alternatyva atvirajai laikoma kultūros veiksniu ir demokratijos gyvybingumo sąlyga.

Highlights

  • Tomas KaèerauskasIðkeliamos trys tezës: 1) demokratija ir kova – neatsiejamos, demokratija ágauna ribas ir tapatumà tik kovodama; 2) gyvenamasis pasaulis ir individas jame formuojasi vidinës kovos aplinkoje; 3) iðorinë atviroji kova – demokratijos kovos kultûros dalis

  • Þodis demokratija susideda ið dviejø nariø: demos ir kratos

  • a fight is necessary for the formation of a living world

Read more

Summary

Tomas Kaèerauskas

Iðkeliamos trys tezës: 1) demokratija ir kova – neatsiejamos, demokratija ágauna ribas ir tapatumà tik kovodama; 2) gyvenamasis pasaulis ir individas jame formuojasi vidinës kovos aplinkoje; 3) iðorinë atviroji kova – demokratijos kovos kultûros dalis. Iðskiriamos trys demokratijos kovos rûðys: atviroji iðorinë, slaptoji iðorinë ir vidinë kova. Panagrinëjæs radikalø antimetafiziná frontà – dekonstrukcijà, bandysiu parodyti, kad abi tendencijos gali patarnauti tapsmo fenomenologijai (kuri yra kultûros fenomenologijos dalis, kaip politika – kultûros, èia traktuojamos egzistenciðkai, dalis), kiek tai ámanoma visø karo su visais sàlygomis. Straipsnyje diskutuosiu tiek su Schmitto siaura kovos kaip vien iðorinio karo interpretacija, tiek su Habermaso (kartu Platono, Aristotelio, Kanto) politikos be kovos iliuzija. Treèioji hipotezë plaukia ið pirmosios: 3) iðorinë atviroji kova – demokratijos kovos kultûros dalis.

Platono ir Aristotelio demokratijos sampratos
Iðorinë kova
Vidinë kova
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.