Abstract
The article outlines development of standardization, presents details of academic disputes about standardization as a scholarly discipline and introduces basic standardization concepts.The main focus is on the international level of standardization activity. While various types of standards are discussed, de jure standards adopted by the International Standardization Organization (ISO) and de facto standards drafted by international organizations of library, archival and museum communities are given major coverage. Relationship between de jure and de facto standards, mostly applied by documentation institutions, is defined and examples of such standards are provided.In all times, the standard has been an instrument of serving certain social needs. Social benefit of standards is therefore highlighted when assessing the importance of standardization in the global context of contemporary knowledge and technologies. However, in addition to social effects of standardization, the economic and psychological factors come into play as well. Recent challenges brought about by the modern knowledge age and new technologies tend to overcome institutional differences. Libraries, museums, and archives are launching various joint projects and thus interdisciplinary communication is being expanded.Considering disappearance of boundaries between institutions in the digital space, an agreement on application of common standards by memory institutions could serve as a medium of their integration, despite their diverse practices.
Highlights
ISO 46-ajame technikos komitete yra parengta ir patvirtinta 12 transliteracijos standartų, beveik visi jie perimti kaip Lietuvos standartai
Daug de facto standartų yra plačiai pripažįstamų ir taikomų, dažniausiai juos rengia tarptautinės profesinės organizacijos, tačiau jie nėra formaliai patvirtinti pripažintos standartizacijos institucijos
Straipsnyje apžvelgti de jure ir de facto standartų rengimo ir taikymo aspektai parodo, kad standartizavimo veikla yra palanki dirva tarptautiniams ryšiams ir bendradarbiavimui tarp bibliotekų, muziejų ir archyvų
Summary
Standartizacija yra veiklos rūšis, tačiau buvo bandymų sukurti „standartizacijos teoriją“, siekiant nustatyti standartų kaip vienos rūšies informacijos šaltinio ryšį su kitomis dokumentų rūšimis. Toks koordinuojamojo standartų poveikio pagrindimas pasitelkiamas aptariant produktų standartus, bet gali būti naudojamas ir kalbant apie standartus, kurie susiję su veikla ar jos vertinimu bei organizavimu [9, 42–43], pavyzdžiui, tarptautinės leidinių identifikavimo sistemos, bibliografinio aprašo ir bibliografinių duomenų mainų, dokumentų valdymo, ontologijų standartai. Greta vadinamųjų de jure standartų, kuriuos parengia, patvirtina ir išleidžia tarptautinės ar nacionalinės standartizacijos organizacijos, didelę dalį sudaro de facto standartai.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
