SPECIFIC FEATURES OF GROUNDWATER CIRCULATION IN THE BOGGED BASIN OF RĖKYVA LAKE / POŽEMINIO VANDENS APYKAITOS PELKĖTAME RĖKYVOS EŽERO BASEINE YPATUMAI

Abstract

Two mathematical models using MODFLOW software were developed to estimate water losses from the bogged Lake Rėkyva watershed which are happening due to the groundwater recharge and to evaluate the influence of peat deposit development on the lake and the natural belt of a raised bog protecting the lake. The modelling data lead to the following conclusions: (1) groundwater exploitation in the Šiauliai waterworks would increase the water losses from the boggy basin negligibly (from 7 to 9 mm/a when the total runoff is over 150 mm/a (2) the annual and long-term runoff and water level regimes in the raised bog, that separates the peat deposit from the lake as a 3 km long and 0.26 to 0.8 m wide belt, are rather variable. Depending on the season, from 80 to 95% of the runoff from it is formed in the 0.3–0.5 m thick top layer (acrotelm) distinguished by anomalously good filtration properties and porosity; (3) at the end of the peat deposit exploitation, the discharge from the protective bog to the lake presumably will reduce by 0.2–0.4 l/s (about 1% of the total lake runoff) and that from the bog to the peat deposit will increase by about 0.5 l/s (depending on the season, 1–15% of the total runoff from the bog); and (4) seasonal recharge of acrotelm is capable of counterbalancing the loss there-fore the status of protective bog will remain close to the actual one. Santrauka Didžiausio Lietuvoje 11,85 km2 ploto vandenskyrinio Rėkyvos ežero baseino nuostoliams, jam maitinant požeminius vandenis, bei piečiau eksploatuojamo durpyno poveikiui ežerui ir apsauginei aukštapelkės juostai vertinti MODFLOW priemonėmis sudaryti du matematiniai modeliai. Nustatyta: 1 – dėl požeminio vandens gavybos Šiaulių miesto vandenvietėse baseino nuostoliai gali padidėti nežymiai (nuo 7 iki 9 mm/a, kai bendras nuotėkis yra per 150 mm/a); 2 – metinis ir daugiametis nuotėkio bei vandens lygių aukštapelkėje režimas yra labai kaitus; pagrindinė aukštapelkės, kuri 3 km ilgio ir 0,26–0,8 km pločio juosta skiria durpyną nuo ežero, nuotėkio dalis (nuo 80 iki 95 % – priklausomai nuo sezono) formuojasi 0,3–0,5 m storio viršutiniame sluoksnyje (akrotelme), šiam sluoksniui būdingos anomaliai geros filtracinės savybės ir poringumas (iki 0,95); 3 – eksploatacijos pabaigoje, pasiekus durpyno klodo dugną, nuotėkis iš pelkės į ežerą gali sumažėti 0,2–0,4 l/s (apie 1 % bendrojo ežero nuotėkio), o į durpyną – padidėti apie 0,5 l/s (pagal sezoną – 1–15 % bendrosios pelkės vandens apykaitos); 4 – sezoninis akrotelmo maitinimas yra pakankamas, kad kompensuotų šiuos nuostolius, ir apsauginės pelkės būklė išliktų artima dabartinei.