Abstract
Straipsnyje pateikiami socialinio empirinio tyrimo, atlikto Lietuvos specialiosiose mokyklose, rezultatai. Keliami probleminiai klausimai: kokios specialiojo ugdymo paradigmų kaitos kontekstu Lietuvoje būdingos specialiųjų pedagogų socialinės nuostatos, kokiomis dinaminėmis ir struktūrinėmis savybėmis pasižymi pedagogo socialinių nuostatų ir pedagoginės sąveikos specialiojo ugdymo klasėje ryšys. Apklausta 428 specialieji pedagogai, atskleista šių specialistų socialinių nuostatų struktūra ir valentingumas, stebėta pedagoginė sąveika klasėje, įvertintas socialinių nuostatų ir pedagoginės sąveikos ryšio dinaminis ir struktūrinis turinys.
Highlights
Nuo 1990 metų, atkūrus valstybingumą, ugdymo turinio humanizavimas Lietuvoje tapo es miniu mokyklos poreikiu ir uždaviniu
Dar L. Vy gotskio psichopedagoginėje teorijoje ir jos mo derniosiose interpretacijose pedagogui priski riamas išskirtinis kultūrinio mediatoriaus vaid muo
Kad priežastingumo problema - kas ką lemia, socialinės nuostatos elgesį, ar, atvirkščiai, elgesys socialines nuostatas, dar yra ta sritis, kur daug klausimų nėra atsakyta
Summary
Nuo 1990 metų, atkūrus valstybingumą, ugdymo turinio humanizavimas Lietuvoje tapo es miniu mokyklos poreikiu ir uždaviniu. Tyrimo problemą rodo šie klausimai: kuo specialiojo ugdymo paradigmų kaitos Lietuvoje kontekste pasižymi specialiųjų pedagogų socialinės nuostatos? Kokį dinaminį ir struktūrinį pobūdį turi pedagogo socialinių nuostatų ir pedagoginės sąveikos specialiojo ugdymo klasėje ryšys?
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
