Abstract
Straipsnyje pateikiama dedukcinė pokomunistinės transformacijos kelių tipologija ir jų kokybinė lyginamoji analizė (KLA), naudojant kompiuterinę programą TOSMANA. Tipologijoje naudojami trys politominiai (4 reikšmių) kintamieji (pokomunistinės transformacijos orientacija, ekonominis ir politinis išėjimo iš komunizmo būdai) pokomunistinės transformacijos pradinėms sąlygoms ir eigai apibūdinti. Jos baigmės apibrėžtos penkiais dichotominiais kintamaisiais: liberalus demokratinis kapitalizmas; racionalus antrepreneriškas kapitalizmas; liberalioji demokratija; politinis oligarchinis kapitalizmas; valstybinis kapitalizmas. Pokomunistinės transformacijos keliams apibendrinti atliekama daugelio reikšmių KLA, į kurią, be 29 empiriškai stebimų atvejų ir 17 sąlygų konfigūracijų, yra įtraukiami 37 logiškai galimi, bet empiriškai nestebimi sąlygų konfigūracijas reprezentuojantys fiktyvūs atvejai. Pirmą kartą KLAtaikančioje tyrimų literatūroje atliekama sisteminga ir disciplinuota minimalių Boole’io formulių kontrafaktinių prielaidų analizė, kurios pagrindas yra Boole’io distancijų tarp empiriškai stebimų ir vien tik logiškai galimų sąlygų konfigūracijų matavimas bei logiškai galimų atvejų lyginimas su artimiausiais jiems empiriškai stebimais atvejais. Papildžius duomenų rinkmeną kontrafaktinės analizės rezultatais, išvedami du nomologiniai komunistinės sistemos sparčios (per 10 metų) transformacijos į liberalų demokratinį kapitalizmą sąlygų apibendrinimai, kurie gali būti papildyti analogiškais komunizmo transformacijos į racionalų antreprenerišką kapitalizmą, liberalią demokratiją, politinį oligarchinį ir valstybinį kapitalizmą apibendrinimais.
Highlights
Kintamieji ir jų reikšmėsFormuluojant ir pagrindžiant pokomunistinės transformacijos dėsnius, naudojami tie patys kintamieji, kurie buvo išaiškinti knygoje „Kokia demokratija, koks kapitalizmas?“ Todėl šiame straipsnyje apsiribosiu absoliučiai minimalia jų eksplikacija, pagrindinį dėmesį skirdamas jų operacionalizacijai (kaip nustatyti, kokia yra jų reikšmė konkrečiais atvejais)
The paper advances the deductive typology of the pathways of postcommunist transformation and their comparative qualitative analysis (QCA), using TOSMANA software
The typology is constructed using three politomic (4 values) variables to describe the causal conditions of postcommunist transformation
Summary
Formuluojant ir pagrindžiant pokomunistinės transformacijos dėsnius, naudojami tie patys kintamieji, kurie buvo išaiškinti knygoje „Kokia demokratija, koks kapitalizmas?“ Todėl šiame straipsnyje apsiribosiu absoliučiai minimalia jų eksplikacija, pagrindinį dėmesį skirdamas jų operacionalizacijai (kaip nustatyti, kokia yra jų reikšmė konkrečiais atvejais). Kurios po pirmojo dešimtmečio negavo bent trijų trejetukų, sakysime, kad jose buvo vykdomos minimalios rinkos reformos (tokios yra tik Baltarusija, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas). Kurios už reformas gavo ne mažiau kaip trejetą, bet ne daugiau kaip penkiose srityse, teigsime, kad jose buvo vykdomos šališkos dalinės reformos. ERPB duomenys nėra patenkinami, kad būtų galima ne tik identifikuoti tokius ypatingus atvejus, bet ir nustatyti slenksčius, kurie leistų atskirti laipsniškas (inkrementines) reformas vykdžiusias šalis nuo tų, kuriose jos buvo vykdomos šoko terapijos būdu. Naudojantys Freedom House vertinimus, dažniausiai taria, kad šalys, tais metais gavusios ne daugiau kaip du balus, yra liberalios demokratijos. Kuriose pirmasis pokomunistinės transformacijos dešimtmetis baigėsi 1999 m., pažymiai: Bulgarija – 8 (tačiau pažymima, kad tais metais demokratija Bulgarijoje dar buvo nestabili), Čekija – 10, Lenkija – 9, Rumunija – 8, Slovakija – 9, Vengrija – 10. Šalis orientation politmode econmode libdecap ratent- policap garcap statecap libdem
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
