Abstract
Planned housing developments are a new phenomenon in post-Soviet cities – cities marked since 1989 by the rapid and wholesale transformation of housing markets, from a situation of overwhelmingly state-owned provision to the development of real estate markets. In this article I explore how this type of dwelling transforms urban space, reflecting the new provisions in the period, but also revealing a dual relationship with socialist space. Planned housing developments are characterised by the continuity of the ‘soviet’, i.e. by modern functionalist urbanism’s architectural practices; but in their symbolic dimension such developments are also associated with an inversion of collective housing practices. This symbolic aspect of planned housing developments can be described in terms of privacy and sameness. In this article I argue that these housing practices are naturalised and affirmed as desirable through representations of space, including representations produced within marketing, mass media and the legal system. Drawing on the concepts of police, politics and the political developed by Rancière and Swyngedouw, the article raises the question of whether in post-socialist Vilnius these new developments indicate the consolidation of a post-political condition.Keywords: new housing developments, urban sociology, political.
Highlights
Planned housing developments are a new phenomenon in post-Soviet cities – cities marked since 1989 by the rapid and wholesale transformation of housing markets, from a situation of overwhelmingly stateowned provision to the development of real estate markets
Planned housing developments are characterised by the continuity of the ‘soviet’, i.e. by modern functionalist urbanism’s architectural practices; but in their symbolic dimension such developments are associated with an inversion of collective housing practices
This symbolic aspect of planned housing developments can be described in terms of privacy and sameness
Summary
Taikant Lefebvre’o erdvės sampratą, analizuoti kaip naujo tipo erdvę posovietiniame mieste. Šio tipo erdvės gamybos būdas transformuoja miesto erdvę, atspindi naują nuostatų laikotarpį, tačiau taip pat atskleidžia ir dvilypį santykį su „socialistine erdve“. Straipsnyje, remiantis Ranciere’o ir Swyngedouwo politikos ir politiškumo koncepcija, naujųjų būsto projektų natūralizavimo praktikos interpretuojamos kaip po-politinio miesto raiška. Jektų internetinėse svetainėse dažnai įvardijami kaip „gyvenvietės“ ar „rezidencijos“, tačiau taip pat apimantys atskirus daugiabučius, yra naujas būsto ir aprūpinimo būstu tipas, sparčiai plintantis posovietinę transformaciją patiriančiame mieste. Tai yra naujo tipo erdvės gamybos būdas, kuriam būdingas vienmatiškumas, socialinių grupių diferenciacija, uždarumas, nuosavybės ir aprūpinimo ja kaita – nuo valstybės subsidijų ar individualių savininkų prie vystytojų lėšomis statomų projektų. Straipsnyje pirmiausia pagrįsiu, kodėl verta kalbėti apie būsto projektus sociologiniame kontekste, paskui aptarsiu būsto projektų planavimo fizines charakteristikas ir, remdamasi miesto studijų autoriais, įvertinsiu šias charakteristikas. Būsto projektai analizuojami remiantis stebėjimu Vilniaus mieste, miestų ir architektūros forumo miestai.net diskusijų ir nekilnojamo turto svetainių turinio kokybine analize, statybas ir būsto klausimus reglamentuojančių teisinių dokumentų turinio kokybine analize
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
