Abstract
Straipsnyje analizuojama socialinio konflikto plačiuoju požiūriu – valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykio, visuomenės santykio (nepasitikėjimo) teismu, konflikto „populiarumo“, t. y. bylų gausos teismuose, tema. Straipsnyje parodomas teisinės praktikos plačiuoju požiūriu (įstatymų leidybos, teismų praktikos, socialinės ir teisinės tradicijos) ir socialinio konflikto ryšys, atskleidžiama pirmosios įtaka antrajam.
Highlights
Rūta BakševičienėStraipsnyje analizuojama socialinio konflikto plačiuoju požiūriu – valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykio, visuomenės santykio (nepasitikėjimo) teismu, konflikto „populiarumo“, t. y. bylų gausos teismuose, tema
The subject of a social conflict in a broad sense is dealt with in the article, i.e. the subject of mutual relations of state administration institutions, the relation of the society towards the courts, „popularity“ of the conflict, in other words, the amount of law suits in courts is analyzed
Teisinėmis priemonėmis sprendžiami asmenų ginčai dėl sutarčių sudarymo ar nusikaltimus padariusių asmenų izoliavimo ar / ir perauklėjimo, vėlesnės socializacijos ir integracijos į visuomenę
Summary
Straipsnyje analizuojama socialinio konflikto plačiuoju požiūriu – valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykio, visuomenės santykio (nepasitikėjimo) teismu, konflikto „populiarumo“, t. y. bylų gausos teismuose, tema. Tačiau atsakomybės (suvestinės / sąvado), kiek bylų pasiekė teismus dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus vieną ar kitą įstatymą pasikeitė teisiniai santykiai, buvo pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, nėra, taip pat nėra iš esmės paviešinta, susieta su vieną ar kitą įstatymo projektą, nulėmusį milijonines išlaidas iš valstybės biudžeto, pateikusiais asmenimis. 2011-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–597/2011); „pareiškėjos argumentai, jog ji, besivadovaudama ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies norma, neinicijavo ginčo ir taip siekė išvengti formalaus bylinėjimosi bei piktnaudžiavimo procesu, atsižvelgiant į tai, jog asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga kreiptis į teismą įstatymo numatytu terminu, vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą“ 2. Konfliktų sprendimo teismuose, bylinėjimosi ir teismų kritikos situacija, kuri tuo pat metu ir pati gali būti įvardijama kaip socialinis konfliktavimas, yra tapusi savita tradicija, patogia esamai adaptyviai valdžios ir teismų pusiausvyrai. Ją galima pakeisti ir aktyviais veiksmais, jei tam atsiras personalijų, pasiryžusių tą daryti ir nepriklausomų nuo esamų adaptyvių sluoksnių sąsajų
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
