Socialinio tinklo dydis, asmenybė ir gerovė prieš pensiją ir pensijoje

Vytautas Jurkuvėnas,Antanas Kairys,Olga Zamalijeva,Albinas Bagdonas,Vilmantė Pakalniškienė

doi:10.15388/psichol.2017.55.10733

Abstract

Psichologiniai išeinančių ir išėjusių į pensiją asmenų gerovės tyrimai tampa vis dažnesni. Nors gerovė yra svarbi visais asmens raidos etapais, išeinantieji ir išėjusieji į pensiją susiduria su išskirtinėmis problemomis. Išėjimas į pensiją yra lūžis asmens gyvenime, tačiau jo poveikis asmens gerovei gali būti susijęs su įvairiais veiksniais. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti socialinio tinklo dydžio, asmenybės ir gerovės sąsajas prieš išeinant į pensiją ir pensijoje. Tyrimo imtį sudarė 788 dalyviai. Jie buvo priešpensinio (N = 368, vidutinis amžius M = 55,56, SD = 3,68) ir pensinio (N = 420, vidutinis amžius M = 72,25, SD = 7,42) amžiaus. Tyrimo imtis savo struktūra atitinka 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų populiacijos struktūrą. Visi tyrimo dalyviai atsakė į demografinius klausimus ir užpildė socialinio tinklo dydžio klausimyną, NEO-FFI klausimyną ir Lietuviškąją psichologinės gerovės skalę (LPGS-S). Nustatyta, kad amžius ir neurotiškumas neigiamai siejasi su gerove, o išsilavinimas, darbas pensiniu ar priešpensiniu laikotarpiu, ekstraversija, atvirumas patyrimui, sutarumas, sąmoningumas ir socialinio tinklo dydis šiame tyrime su gerove siejosi teigiamai. Asmenybės bruožai paaiškino didžiausią dalį gerovės sklaidos, palyginti su demografiniais kintamaisiais ir socialinio tinklo dydžiu. Ryšys tarp gerovės ir socialinio tinklo dydžio buvo nereikšmingas, kai jis tirtas tik dirbančiųjų imtyje. Vis dėlto maža, tačiau reikšminga sąsaja siejo socialinio tinklo dydį su gerove nedirbančiųjų imtyje. Apibendrinant – šis tyrimas leidžia geriau suprasti socialinio tinklo dydžio ir darbinio statuso sąsajas su gerove prieš išeinant į pensiją ir išėjus į ją, net atsižvelgiant į asmenybės bruožų svarbą.

Highlights

Focus on the well-being of retired adults, as well as people approaching retirement, has been growing in the psychological domain
The aim of this study was to examine the predictive role of social network size and personality traits for well-being in pre-retirement and retirement
Pearson correlations of each of study’s measures are presented in Table No 1. These results suggest that age and neuroticism are negatively related to well-being

Summary

Introduction

Focus on the well-being of retired adults, as well as people approaching retirement, has been growing in the psychological domain. There are a few things that most theories of well-being agree upon and incorporate into measurement: 1) Well-being is something that concerns a person and not an observer; 2) Well-being encompasses both subjective (hedonic) and psychological (eudaimonic) elements; 3) Well-being is a multidimensional construct consisting of a person’s outlook on himself, various aspects of life, evaluations and reactions (Kairys, Bagdonas, Liniauskaitė ir Pakalniškienė 2013). This broad general understanding of well-being does not provide a clear structure of the well-being construct. Erikson pointed out that in order to resolve the crisis of the second stage of adulthood, it is important to nurture, guide and ensure the well-being of future generations and, to leave a lasting legacy; for the late adulthood crisis, it is important to review one’s life to find meaning and feel that it has been worth living (Villar, 2011). Erikson (1959) associated the resolution of these crises with many factors, such as career, family, friends, etc

Objectives

Methods

Results

Conclusion