Abstract
Straipsnyje siekiama ištirti socialinio mobilumo tarp kartų apraiškas Lietuvoje. Mėginama identifikuoti, kurie išskirti intergeneraciniai veiksniai yra reikšmingiausi bei kaip šių veiksnių sąveika skiriasi tarp skirtingų kartų.Tyrimui atlikti naudojama pirminė aprašomoji ir regresinė Europos vertybių tyrimo 2008 m. duomenų analizė. Šių metodų taikymas parodė, kad socialinio mobilumo tarp kartų ekonominiai ir socialiniai veiksniai mažai reikšmingi Lietuvos visuomenėje, tačiau neabejotina institucinių veiksnių (švietimo) įtaka, išliekanti ir tarp skirtingų kartų.
Highlights
Summary Both scholarly analyses and main political documents have not focused enough on research into social mobility in Lithuania. Such a case is partly understandable, as the issue of ensuring social mobility has never been a prevailing one on the political agenda. This issue should be substantial to politicians and the academic community, because we belong to a group of countries that are committed to implementing the idea of equal possibilities for all citizens
It is worth mentioning that unlike the objectives to reduce inequality, poverty and exclusion, seeking social mobility is beneficial in terms of different political perspectives
This research is one of the first attempts in Lithuanian to review the complexity of the notion of social mobility and the issue it raises
Summary
Kad socialinis mobilumas dėl savo kompleksiškumo dažnai apibrėžiamas ir įvardijamas kaip judėjimas tarp socialinių pozicijų daugiamatėje socialinėje erdvėje (Werner, 2013). Kurioje dabartinis asmens ekonominis, profesinis statusas priklauso nuo jo paties pastangų, o ne nuo tėvų turto ar statuso, gali būti apibūdinama kaip sąžininga ir atvira, o tai reiškia, kad sugebėjimai ir talentai nėra švaistomi ir gali pasireikšti ir tarp žemesnių socialinių sluoksnių atstovų (Eurofound, 2017). Šis socialinės sanglaudos tikslas lengviau įgyvendinamas visuomenėse, tikinčiose, kad judėjimas ,,socialinėmis kopėčiomis“ įmanomas dėl jų sugebėjimų, talento ir pastangų, o ne dėl socialinių, ekonominių aplinkybių, todėl mobilumas tarp kartų gali būti vertinamas kaip lygių galimybių priemonė. Žemas kartų mobilumas gali reikšti, kad kai kurie asmenys dėl žemo socialinio ir ekonominio statuso negali realizuoti savo talentų (Johansson, Causa, 2010). Kad šiame darbe bus remiamasi ESeC (Europos socialine ir ekonomine klasifikacija), kuri grindžiama pirmiau aptarta EGP skale, tačiau empiriniuose tyrimuose pritaikoma lengviau
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
