Abstract
Straipsnyje nagrinėjama sąmonės prigimtis, jos samprata vienoje iš klasikinių Indijos mokyklų – jogačaros buddhizmo filosofijoje. Remiantis ankstyvaisiais jogačaros šaltiniais ir filosofiniais Vasabandhaus tekstais ir pasitelkus fenomenologinį, filosofinį-lyginamąjį bei semantinį tyrinėjimo metodus siekiama išanalizuoti sąmonės sampratą, ištirti įvairias fenomenologines sąmonės sklaidas bei hierarchinius jos lygmenis, aptarti šių sąmonės lygmenų skirtumų traktavimą ir išanalizuoti pagrindines epistemologinės jogačaros filosofijos kategorijas. Teigiama, kad likdamas ištikimas empirinei Buddhos patyrimo analizei, Vasubandhus seka Abhidharmos kanono tradicija ir preciziškai tipologizuoja proceso elementus, nesileisdamas nei į sautrantikos, nei į sarvastivados metafizinius apmąstymus. Išsaugodamas tradicinę sarvastivados Abhidharmos sensorinių sąmonių funkcinę tipologiją, jis išplečia ją kiek pakeisdamas mentalinės sąmonės veikimą ir įvesdamas aumens bei sąmonės saugyklos epistemologinį vaidmenį. Analizuodamas sąmonės prigimtį ir siekdamas atskleisti patyrimo konceptualizavimo proceso reikšmę, Vasubandhus pabrėžia epistemologinį (suvokimo psichologijos), o ne metafizinį ar ontologinį sąmonės aspektą.
Highlights
Vasubandhus (316-396) - viena iškiliau sių figūrų Indijos mahajanos buddhizmo rai doje
Thigi šiomis trimis funk cijomis ar sandais sąmonė projektuoja save išorėn, sukurdama objektyvumo regimybę
Atkreipsime dėmesį ir į tai, jog niekur ankstyvos jogačaros tekstuose nesakoma, kad juslių objektai - vaizdinys, garsas, skonis, kva pas, lytėjimas ir mintis - yra sąmonės-sau gyklos atvaizdai ar projekcijos, bet, priešin gai, tvirtinama, kad sąmonės-saugyklos fon dus formuoja juslių organų sukaupti duome nys
Summary
Problema: sąmonės prigimtis, jos samprata vienoje iš klasikinių Indijos mokyklų - joga čaros buddhizmo filosofijoje. 1.Yrimo tikslas: remiantis ankstyvaisiais jogačaros šaltiniais ir filosofiniais Vasubandhaus tekstais ir pasitel kus fenoinenologinį, filosofinį-lyginamąjį bei semantinį tyrinėjimo metodus, išanalizuoti są monės sampratą, ištirti įvairias fenomenolo gines sąmonės sklaidas bei hierarchinius jos lygmenis, aptarti šių sąmonės lygmenų skir tumų traktavimą ir išanalizuoti pagrindines epistemologinės jogačaros filosofijos katego rijas. Problema: sąmonės prigimtis, jos samprata vienoje iš klasikinių Indijos mokyklų - joga čaros buddhizmo filosofijoje. Būtent šie komenta toriai atsakingi už tai, kad velesnėje indų, kinų ir tibetiečių filosofijoje Vasubandhus traktuojamas kaip absoliutus idealistas (2). Jis sako: „Kokie įvairūs bebūtų sielos ir dharmų sąvokų pra smenys, jos išreiškia sąmonės sklaidos procesą. Indijos ortodoksinėse filosofijos mokyklose bei tradiciniame sautrantikos buddhizme, kur, siekiant išvengti dharmų substancionalumo postulavimo, įvesta sąmonės srautų (citta-sa rritana) koncepcija, daugeliu atžvilgių priartėjusi prie senosios indų savasties (atma, pudga/a) sampratos. Todėl formuluo damas sąmonės transformacijos (pari7Jiima) doktriną, Vasubandhus stengėsi išvengti metafizinio sarvastivados realizmo bei sautran tikos nominalizmo ir skelbė, kad savasties ir dharmų sąvokos išreiškia ar apibūdina (pravartate) vien sąmonės sklaidą ir yra tik sąlygiškai vaizduotės ar suvokimo konstruktai (vikalpa).
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
