Abstract
Straipsnyje yra siūlomas socialinės paramos sąlygų griežtumo indeksas, leidžiantis išanalizuoti ir palyginti šalių paramos sistemų griežtumą. Indeksui sukurti naudojami MISSOC ir EUROMOD duomenys. Taip pat analizuotas sukurto indekso ir skurdo, socialinės atskirties bei pajamų nelygybės rodiklių ryšys. Rezultatai parodė, kad Lietuvos socialinės paramos sistema pasižymi dideliu griežtumu ES šalių kontekste pagal visas analizuotas dimensijas. Socialinės paramos griežtumui turėjo įtakos ir paskutinioji piniginės socialinės paramos reforma, kurios metu buvo sugriežtintos kai kurios paramos teikimo sąlygos. Taip pat paaiškėjo, kad šalyse, kuriose dominuoja griežtesni paramos trukmės ir dydžio apribojimai, vyrauja didesni skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent paramos trukmės ir dydžio dimensijoje pagal sąlygų griežtumą pirmauja Lietuva.
Highlights
Socialinės paramos griežtumas: teoriniai aspektaiSocialinės paramos paskirtis ir tikslai gali būti suprantami skirtingai. Pavyzdžiui, socialinę paramą galima apibrėžti kaip priemonę, padedančią užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį tam tikrą laikotarpį, kol paramos gavėjas bus pajėgus savarankiškai užsitikrinti adekvačias pajamas (Lazutka et al, 2008; Žalimienė ir Dunajevas, 2015).
Pirmas tikslas sietinas su socialinių teisių idėja gerovės valstybėje, antrasis – su socialinės kontrolės funkcija.
Wilensky), minimalaus pragyvenimo lygio suteikimas socialinių teisių, o ne labdaros požiūriu, yra pagrindinė gerovės valstybės sąlyga.
Summary
Socialinės paramos paskirtis ir tikslai gali būti suprantami skirtingai. Pavyzdžiui, socialinę paramą galima apibrėžti kaip priemonę, padedančią užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį tam tikrą laikotarpį, kol paramos gavėjas bus pajėgus savarankiškai užsitikrinti adekvačias pajamas (Lazutka et al, 2008; Žalimienė ir Dunajevas, 2015). Pirmas tikslas sietinas su socialinių teisių idėja gerovės valstybėje, antrasis – su socialinės kontrolės funkcija. Wilensky), minimalaus pragyvenimo lygio suteikimas socialinių teisių, o ne labdaros požiūriu, yra pagrindinė gerovės valstybės sąlyga. Minėti gerovės valstybių socialinės apsaugos skirtumai išryškina socialinių teisių perspektyvos priešpriešą su antrąja, jau minėta, socialinės kontrolės funkcija siekiant motyvuoti paramos gavėjus savarankiškai užsitikrinti sau pajamas. Šiame kontekste gerovės valstybė yra ne tiek socialinių teisių šaltinis, bet aktyvi jėga, kurianti stratifikacijos sistemą ir nustatanti socialinius santykius (Esping-Andersen, 1990). Kad, susitelkiant ties paramos gavėjų kontrole ir griežtinant paramos gavimo sąlygas, dalis asmenų, įskaitant ir tuos, kuriems parama yra išties reikalinga, gali būti atskirti nuo socialinės paramos sistemos. Daugelyje šalių susitelkta ties griežtomis socialinės paramos teikimo sąlygomis, susijusiomis su įsitraukimo į darbo rinką įsipareigojimais (ten pat).
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
