Abstract
Lietuvoje nesiliauja diskusijos apie sutrikusio intelekto vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje pranašumus ir trūkumus. Daugiausia tyrinėjamos ugdymo dalyvių nuostatos dėl sutrikusio intelekto vaikų integracijos ir sunkumų, su kuriais susiduriama organizuojant šių vaikų ugdymo procesą. Straipsnyje, remiantis pedagogų vertinimais, aptariami 14-15 metų nežymiai sutrikusio intelekto vaikų, besiugdančių bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose, akademiniai pasiekimai mokantis matematikos ir lietuvių kalbos. Lyginamoji analizė neatskleidė ryškių kurio nors tipo mokyklos ugdymo aplinkos pranašumų akademinių gebėjimų požiūriu.
Highlights
Negalią turinčių mokinių integruotas ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose mūsųšalyje, o tuo labiau užsienyje, jau tapo įprastu reiškiniu
Ambrukaičio, Ruškaus ir kt. (2003) tyri mai atskleidė, jog tokie veiksniai - mokyklos politika, ugdymo individualizavimas klasėje, po žiūris į mokymą, vaiko stigmatizacijos ar baimės nėra daugiausia lemia integracijos sėkmę
Lyką - individualiai pritaikytą mokymą: visiš kos inkliuzijos šalininkai sutelkia dėmesį į pro cesą, o ne į ugdymo rezultatus, į bendrąsias, o ne į funkcines programas, į retoriką, o ne į tyrimo duomenis
Summary
Specialusis pedagogas 1-oji specialioji internatinė mokykla Tunelio g. 41, LT-44386 Kaunas. Straipsny je, remiantis pedagogų vertinimais, aptariami 14-15 metų nežymiai sutrikusio intelekto vaikų, besiug dančių bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose, akademiniai pasiekimai mokantis matematikos ir lietuvių kalbos. Remiantis ne tiek mokslinės literatūros fak tais, kurie, kaip minėta, gana nevienareikšmiai, kiek gana kritiška pedagogų praktikų nuomo ne apie integraciją, išsakoma pedagoginiuose seminaruose, buvo iškelta hipotezė, jog specia liosiose mokyklose besimokančių 14-15 metų nežymiai protiškai atsilikusių vaikų gebėjimai mokantis lietuvių ir matematikos yra geresni už bendrojo lavinimo mokyklose besimokan čių nežymiai protiškai atsilikusių mokinių šių sričių akademinius gebėjimus. To kį pedagogų skaičiaus skirtumą lėmė tai, jog ben drojo lavinimo mokyklose lietuvių kalbos ir ma tematikos gebėjimus vertino skirtingi šių sričių specialistai - dalykininkai, specialiosiose mo kyklose dėl kitos ugdymo sistemos (daugiausia specialiosiose klasėse dėsto vienas pedagogas) vienam pedagogui teko pildyti po 2-3 anketas. L lentelėje pateikiama keletas teiginių, at skleidžiančių mokinių rišliosios kalbos gebėji-
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
