Abstract
Siekiant padidinti skaitmeninimo veiklų valdymo efektyvumą, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijoje (2009–2013) buvo numatyta sukurti kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos sistemą ir nuolat vykdyti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninio stebėsenąbei vertinimą. Straipsnyje supažindinama su skaitmeninimo stebėsenos sistemos koncepciniu modeliu, grindžiamu pagrindiniais sistemų teorijos principais bei sisteminiu požiūriu paremta vertinimo teorija. Koncepcinis modelis integruoja skaitmeninimo stebėsenos sistemos apibrėžties ir jos paskirties aprašymą, modelio kūrimo principus ir metodologiją, stebėsenos rodiklių pasirinkimą bei jų aprobavimo rezultatus.Pagrindiniai žodžiai: koncepcinis modelis, metodologija, stebėsenos rodikliai, skaitmeninimas, skaitmeninimo stebėsenos sistema.A conceptual model of the digitization monitoring system: the Lithuanian experienceRegina Varnienė-Janssen, Jonas Juškys, Neringa Račkauskaitė Summary The article presents a conceptual model for a digitization monitoring system, which will be used as the basis for implementing a digitization monitoring system in Lithuania. The conceptual model, which is based on the systems theory and evaluation theory principles, involves the description of the digitization monitoring system and its scope, principles for the creation of the model, and the choice of the monitoring indicators and their approbation results. The key factor influencing the creation of such a system is digitization performed by numerous independent institutions subordinate to different ministries. The creation of a system for monitoring the digitization of cultural heritage objects aims at preventing the duplication of digitization activities, ensuring an effective use of technical equipment and software for performing the digitization of cultural heritage objects, applying the best practice of coordinated digitization activities and appropriate standards and formats, as well as a convenient and prompt access to information and statistical data on the results of the activities being performed. The digitization monitoring system is created in line with recommendations of the Feasibility Study for the Creation of a Digitization Monitoring System, prepared on demand of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, and requirements of the Specification for the Creation of Software for a Digitization Monitoring System in which, as one of its main requirements, was the creation of a manual of digitization monitoring. The article builds on the above-mentioned feasibility study. The rationale for the creation of a digitization monitoring system conforms with this system’s theory principles which require that the modelling of a system activities should involve an analysis of the input, process, and output, as well as feedback evaluation. The conceptual model of digitization monitoring is based on the following principles: • the system’s activity is shaped and organized by a holistic evaluation of the existing approaches to the creation of such systems; realization that a system aggregates multiple elements (interacting institutions and their units) which interact among themselves and with the environment; and abstraction of all elements and their interactions and merging them into a conceptual model. • indicators within a digitization monitoring system are determined through defining the existing state and problems of digitization activities, investigating the monitoring demands and requirements for such systems, and evaluating the conceptual model of this system, based on the results of a discussion. • The main criteria for selecting the indicators of digitization monitoring are clarity, relevance, efficiency, and possibility to monitor. A conceptual model based on the holistic approach allows designing a system able to monitor digitization activity results, standards and formats of metadata and access, identification and distribution of tasks, and tracking implementation of goals. It also enables institutions performing digitization activities to acquire information on digitization initiatives and current and (or) intended projects, on resources held by other institutions and the characteristics of these resources, on trainings, conferences or other events related to digitization that are on the agenda, also, it enables to successfully monitor and keep under review the realization of initiatives, programmes, and strategies, to facilitate a quality evaluation and performance improvement, to assess the risks, to improve supervision activities, efficiency, and management processes, to prepare accounts, to substantiate resources and expenses, to increase performance impact, and to monitor digitization initiatives as well as current and (or) intended projects.
Highlights
Siekiant padidinti skaitmeninimo veiklų valdymo efektyvumą, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijoje (2009–2013) buvo numatyta sukurti kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos sistemą ir nuolat vykdyti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninio stebėseną bei vertinimą
Kultūros paveldo objektų skaitmeninimo stebėsenos sistema kuriama siekiant užtikrinti veiklos procesų ir procedūrų stebėseną ir efektyvinti vadybos sistemą, ypatingą dėmesį telkiant į problemines sritis, pavyzdžiui, kaip išvengti šių darbų dubliavimo, kaip užtikrinti efektyvesnį techninės ir programinės įrangos naudojimą kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veikloms vykdyti, taikyti vieningos skaitmeninimo veiklos gerosios praktikos pavyzdžius, standartus ir formatus, patogiai ir greitai gauti informaciją bei statistinius duomenis apie vykdomos veiklos rezultatus
Įgyvendinant Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos „Įgyvendinimo priemonių 2009–2013 metų plano“ 1.1.3 priemonę „Sukurti kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos sistemą ir nuolat vykdyti Lietuvos kultūros paveldo skaitme
Summary
Mokslinėje ir specialioje literatūroje iki šiol nėra vienos stebėsenos sistemos api brėžties. Šios sistemos privalo užtikrinti vykdomų veiklų nuoseklius matavimus bei grįžtamąjį ryšį, siekiant užsibrėžtų tikslų. Monitoring), apibrėžta taip: „Viešojo administravimo monitoringas – teisės aktais nustatyta viešojo administravimo sistemos funkcionavimo stebėjimo sistema, kuria siekiama laiku pastebėti pokyčius, juos įvertinti, numatyti priemones, kurios neleistų susiformuoti neigiamai praktikai“. Aktualioje šio įstatymo redakcijoje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsena yra svarbiausias valstybės lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdas. Lietuvoje vartojamuose stebėsenos ar monitoringo sąvokos apibrėžimuose bendra yra tai, kad juose akcentuojama stebėsenos priežiūros funkcija; teigiama, kad stebėsena orientuota ne tik į veiklos išteklius, bet ir į tikslų bei uždavinių įgyvendinimą, pabrėžiamas veiklos procese atsiradusių problemų fiksavimas lyginamosios analizės aspektu. Vykdant projektą projektuojama Skaitmeninimo stebėsenos sistemos paskirtis apibrėžiama kaip Lietuvos mastu vykdomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklų stebėsenos vykdymas, skaitmeninimo veiklos vykdymo procese atsirandančių problemų fiksavimas, kokybiškam rezultatui pasiekti naudojamų išteklių ir investicijų rodiklių lyginamoji analizė
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.