Abstract

This article aims to present the case for a distinctive Sąjūdis identity (Sąjūdis is the Reform Movement of Lithuania) as the basis for consolidating a social movement capable of integrating otherwise diverse networks and social groups in Lithuania during the Perestroika era. Following M. Castells, it explores the self-definition, adversaries and societal goals of the movement as presented by Sąjūdis officials in the first months of its activity, when Sąjūdis actually became ‘the movement of all Lithuania’. The article’s basic claim is that the popularity of Sąjūdis can be explained by its self-representation as a neo-Soviet and multi-issue social movement. In the first case, Sąjūdis was developing a critique of the ‘stagnating Soviet regime’ by using arguments already approved by reformist wing of the Communist party, and thus representing a specific Soviet reflexive modernity. At the same time, as a multi-issue social movement, Sąjūdis took in diverse problems (mainly ecological, social, economical, educational and last and least political), and did not focus on questions of national or state independence as is usually claimed.

Highlights

  • This article aims to present the case for a distinctive Sąjūdis identity

  • The article's basic claim is that the popularity of Sąjūdis can be explained by

  • by using arguments already approved by reformist wing of the Communist party

Read more

Summary

Sąjūdžio tapatybės elementai: su kuo ir prieš ką buvo Sąjūdis?

Saviprata ir/ar priešo, Kito, įvardijimas yra laikomi vienais svarbiausių socialinės tapatybės ir politiškumo elementų. Sąjūdžio kaip nuo pat pradžių už valstybingumą kovojusio darinio interpretacija skatintų daugiau kalbėti apie geopolitinę kitybę ir tapatybę, priešpriešinant Lietuvą Rusijai ar Sovietų Sąjungai, arba pabrėžiant atskiros Respublikos pilietybės būtinumą, kaip tai buvo daroma vėlyvuosiuose Sąjūdžio tekstuose ir kalbose. Abiem atvejais abejonių kelia tai, kad Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) šitaip būtų galėjęs įtraukti tik dalį gyventojų (būtų eliminuoti kitakalbiai, jei būtų iškelta tautinė tapatybė, ir iškiltų nepiliečių klausimas, jei būtų iškelta valstybinė tapatybė) ir sukėlęs santykių su Maskva įtampą. Tokio tinklo branduolio susidarymas dar gali būti paaiškintas asmeninėmis pažintimis ir tiesioginiu bendravimu, tačiau kai tenka kalbėti apie Sąjūdį kaip kolektyvinę tapatybę turinčią visumą, kuri egzistuoja lyg tam tikras „įsivaizduojamas tinklas“ (paprastai vienas kito nepažįstančių, dažniausiai niekada nemačiusių ir tik bendrų idėjų bei pavienių asmenų vienijama sąjunga), tokia tiesioginio tarpasmeninio ryšio kaip siejančio veiksnio reikšmė tampa minimali. Tad pagrindinis klausimas turėtų būti formuluojamas taip: kaip buvo apibrėžiama, kokie žmonės galėjo įsilieti į Sąjūdį?

Mes-visa Lietuva ir naujojo žmogaus struktūra
Kiti: biurokratijos ir baimės viešpatystė
Sąjūdžio daugiabriauniškumas lenininio suverenumo rėmuose
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.