Abstract
Straipsnio objektas ir tikslas – ištirti siurrealizmo apraiškas prancūzų rašytojo André Bretono (1896–1966) autobiografiniame pasakojime Nadža (Nadja, 1928). Iškėlus mintį, jog autorius pasitelkia psichinę ligą kaip išskirtinę siurrealizmo manifestaciją, nubrėžiami šie tyrimo uždaviniai: 1) aptarti siurrealistinės tapatybės paieškas, 2) išskleisti siurrealistų požiūrį į moterį. Analizuojant šią temą, mums paranku remtis siurrealizmo nuostatomis, išreikštomis žurnaluose „Literatūra“ (Littérature), „Siurrealistinė revoliucija“ (La Révolution surréaliste), „Minotautaras“ (Minotaure), abiejuose Bretono Siurrealizmo manifestuose (Les Manifestes du surréalisme, 1924, 1930); taip pat Simone’os de Beauvoir įžvalgomis veikale Antroji lytis (Le Deuxième sexe, 1949). Tyrime aktualizuojami ir kai kurie siurrealizmo reiškinį ir beprotybę analizavusių autorių (Bonnet, Rispail, Mostauskis ir kt.) teiginiai. Tikimasi, kad siurrealizmo apraiškų viename svarbiausių Bretono tekstų tyrimas papildys ir praplės lietuviškąsias siurrealizmo įžvalgas ir lyčių studijų lauką.
Highlights
As the story narrates the real events of the year 1926
The research draws on the premise that André Breton uses a mental disorder
The analysis draws on the theoretical postulates of surrealism
Summary
Straipsnio objektas ir tikslas – ištirti siurrealizmo apraiškas prancūzų rašytojo André Bretono (1896–1966) autobiografiniame pasakojime Nadža (Nadja, 1928). Pasirinkta rašymo forma iliustruoja autoriaus nepasitikėjimą „romanistais empirikais“ (Breton 1998, 9) ir panieką pačiam romano žanrui, kuris pirmajame Siurrealizmo manifeste apibūdinamas kaip „antrarūšis“2 (Breton 1991, 25). Autobiografinio pasakojimo priešingybę romanui paremia gausios įvairių objektų fotografijos, Bretono bendražygių portretinės nuotraukos ir Nadžos piešinių reprodukcijos, autoriaus sumanymu turinčios pakeisti aprašymus, nereikalingus kaip ir pats rašytojo nemėgstamas žanras[3]. Vis dėlto nurodoma gana tiksli knygos Nadža rašymo data ir vieta: „1927-ųjų rugpjūtį, Ango pilaitėje [kur] man buvo pasiūlyta įsikurti, kai tik norėsiu, kad niekas netrukdytų“ (Ibid., 12–13). Intensyvus pasakotojo ir Nadžos bendravimas, trukęs spalio 4–12 dienomis, užrašytas dienoraščio arba kronikos forma, kaip dokumentas, „išvengiant romanui būdingo siužeto ir tikrovės perkeitimo“ (Bonnet 1988, 1559). Grožis – nei dinamiškas, nei statiškas. [...] Grožis bus KONVULSIŠKAS arba jo nebus“ (Breton 1998, 116)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
