Abstract
Straipsnyje analizuojamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) biopsichosocialinės prieigos taikymo senatvės ir senų žmonių gyvenimo problemoms tirti galimybės. Glaustai pristatoma Lietuvos gyventojų senėjimo statistika ir pateikiama žmogaus gyvenimo kelio, taip pat ir senatvės etapo, periodizacija. Pabrėžiama būtinybė susitarti dėl tokios periodizacijos standartizavimo – sutarimo laikytis vienodo žmogaus gyvenimo kelio skirstymo į amžiaus tarpsnius. Pristatomas TFK ir tam tikrų jos komponentų (funkcijų, struktūrų, veiklų, dalyvumo ir aplinkybių) panaudojimas, atliekant seno žmogaus socialinius, psichologinius ar sveikatos tyrimus. Į sėkmingą („sveiką“) ar nesėkmingą senėjimą žvelgiama iš funkcionavimo rezervo, sukaupto ankstesniais amžiaus tarpsniais, pozicijų. Pateikiamas modifikuotas TFK modelis, į kurį įtrauktas funkcionavimo integralinių aspektų blokas (pvz., objektyvi ir subjektyvi gyvenimo kokybė, psichologinė gerovė). Glaustai pristatomi keli senų žmonių psichologinės gerovės tyrimai Lietuvoje. Straipsnio esminės idėjos sutampa su neseniai Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtais senatvės, kaip socialinio reiškinio, vertinimais.
Highlights
Gyvenimo kelias – tai biologiškai ir kultūriškai determinuota ir prognozuojama amžiaus tarpsnių seka nuo gimimo ar net apvaisinimo iki mirties
Lietuvos 65 m. amžiaus vyrai ir moterys gali tikėtis praleisti, atitinkamai, 42% ir 33% likusio gyvenimo be ilgalaikių veiklos apribojimų
There is a very good coherence of views between the authors of this paper on the topic of senility and the misconceptions of aging and health, which were recently presented by WHO
Summary
Senatvė – paskutinysis stambus ir neapibrėžtos trukmės žmogaus individualios raidos tarpsnis. Nors šio tarpsnio tiek pradžia, tiek pabaiga yra individuali, manoma, kad žmogaus amžius – biologinio, psichologinio ir socialinio funkcionavimo integralas atitinka normalųjį skirstinį ir apie. Žmonių tokį funkcionavimo lygį pasiekė dar iki savo 65-ųjų gyvenimo metų, kiti 15 proc. Taigi nėra aiškių senatvės kriterijų, išvedamų iš žmogaus biologinio, psichologinio ir socialinio funkcionavimo kreivių kismo senstant. Senatvės ir senų žmonių tyrimai yra svarbūs dėl visuomenės senėjimo sukeliamų socialinių ir ekonominių iššūkių. Ir daugiau) žmonių skaičius (1 lentelė, kuri sudaryta remiantis OSP – Oficialiosios statistikos portalo duomenimis apie gyventojų skaičių nurodytų metų pradžioje; OSP, 2016). Amžiaus grupių žmonių skaičius padidėjo nuo 5 iki 10 proc. Keturių amžiaus grupių asmenų skaičiaus dinamika 2002–2016 metais (nurodomas amžiaus tarpsnio gyventojų skaičius procentais nuo visų gyventojų metų pradžioje) nuo viso socialinio konteksto. Ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 m. Visų ir trijų amžiaus tarpsnių Lietuvos gyventojų vyrų ir moterų santykis m. pradžioje
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
