Abstract

This article deals with the question of religion in contemporary secular world, to be precise – the main questions are: what mean political and ethical aspects of religion which are in the focus of contemporary secular world, and what is the social sense (meaning) of religion? The author tries to answer these questions and to find theoretical origins of such attitude toward religion by analyzing the interpretations of religion in Immanuel Kant and Jürgen Habermas. Both philosophers envisage the sense of religion in its social purpose. Kantian project of moral religion and Habermas’ endeavor to overcome social disintegration, reviving the dialog between reason and religion, have been interpreted not only as the process of reduction of religion into social plane and an act of appropriation of the religious. One can see that both thinkers encounter the social contingency as the phenomenon (or prophenomenon) which itself is not very clear but appears as grounding the social sense of religion. Therefore the author comes to conclusion that social sense of religion in the secular situation means not only appropriation of the religious (immanentization) but also reveals social relationship as that which calls for religious sense (transcendence in immanence).

Highlights

  • Jei mėgintume konkrečiai įsivaizduoti šį sekuliaraus proto ir religijos dialogą ir klausti, kaip jis galėtų vykti, reikėtų pripažinti, kad Habermasas apibrėžia sekuliaraus proto ir religijos dialogo galimybės sąlygas: 1) kalbėti vienam su kitu, o ne vienam apie kitą (tam būtina, kad religija pripažintų „prigimtinio“ proto autoritetą, institucionalizuotų mokslų rezultatus, esminius universalistinio egalitarizmo principus teisėje ir moralėje, sekuliarus protas savo ruožtu neturėtų stoti teisėjo vieton tikėjimo tiesų klausimu, net jei galiausiai gali priimti kaip pagrįstas tik tas, kurias gali išversti į savo paties, iš principo universaliai prieinamus, diskursus); 2) mokytis vienam iš kito

  • The author comes to conclusion that social sense of religion in the secular situation means appropriation of the religious (immanentization) and reveals social relationship as that which calls for religious sense (transcendence in immanence)

Read more

Summary

Danutė Bacevičiūtė

Straipsnyje keliamas klausimas apie religiją šiuolaikiniame sekuliarizuotame pasaulyje, o tiksliau – klausiama, ką reiškia šiuolaikiniame pasaulyje nuolat į pirmą planą iškylantys politinis ir etinis religijos aspektai, t. y. socialinė religijos prasmė. Straipsnyje keliamas klausimas apie religiją šiuolaikiniame sekuliarizuotame pasaulyje, o tiksliau – klausiama, ką reiškia šiuolaikiniame pasaulyje nuolat į pirmą planą iškylantys politinis ir etinis religijos aspektai, t. Kanto moralinės religijos projektas bei Habermaso pastangos užmegzti sekuliaraus proto ir religijos dialogą, siekiant įveikti visuomenės dezintegraciją, straipsnyje interpretuojami ne vien kaip religijos fenomeno redukcija į socialinę plotmę ir religijos prasmės pasisavinimo veiksmas. Kad abu mąstytojai susiduria su socialinės kontingencijos patirtimi kaip fenomenu ar veikiau profenomenu, kuris pats galbūt ir nėra labai aiškus, bet pasirodo kaip grindžiantis socialinę religijos prasmę. Kad sekuliarizacijos sąlygomis akcentuojama socialinė religijos prasmė reiškia ne tik religijos prasmės pasisavinimą (imanentizavimą), bet ir atskleidžia socialinį santykį kaip tokį, kuris šaukiasi religinės prasmės (transcendencijos imanencijoje). Klausiant apie religiją šiuolaikiniame sekuliarizuotame pasaulyje, ypač viešojoje erdvėje, į pirmą planą yra iškeliami politinis ir etinis, o bendriau kalbant – socialinis religijos aspektas.

Sekuliarizacija ir socialinė religijos prasmė
Sekuliarizacija ir socialinės kontingencijos patirtis
Vietoje išvados
Summary
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call