Abstract
El. paštas: m.tereseviciene@smf.vdu.ltEl. paštas: l.kaminskiene@pvt.vdu.ltEl. paštas: v.zydziunaite@kic.vdu.ltEl. paštas: g.gedviliene@smf.vdu.ltStraipsnyje bandoma aptarti savimokos ir savarankiško mokymosi sąsają aukštojo mokslo kontekste. Aptariant šių dviejų konceptų skirtybes ir ryšį, išryškinami pagrindiniai juos apibūdinantys elementai (motyvai, gebėjimai) ir situacijos, kuriomis jie reiškiasi. Taip pat diskutuojama, ar išskirti savimokos ir savarankiško mokymosi bruožai leidžia juos sutapatinti ir vartoti kaip tapačius konceptus, ar vis dėlto išlieka tam tikri skirtingi šių reiškinių aspektai. Kritiškai vertinant Lietuvos ir užsienio tyrėjų aprašomas savimokos ir savarankiško mokymosi sampratas, taip pat atsižvelgiant į šios srities tyrimus, bandoma nustatyti, į kokius veiksnius nepakankamai atsižvelgiama skatinant studentų savimoką ir savarankišką mokymąsi aukštosiose mokyklose. Taip pat aptariamos efektyviausios savarankiško mokymosi strategijos ir dėstytojo vaidmuo, ugdant studentų mokymosi savarankiškumą.
Highlights
Straipsnyje bandoma aptarti savimokos ir savarankiško mokymosi sąsają aukštojo mokslo kon tekste
Kritiškai vertinant Lietuvos ir už sienio tyrėjų aprašomas savimokos ir savarankiško mokymosi sampratas, taip pat atsižvelgiant į šios srities tyrimus, bandoma nustatyti, į kokius veiksnius nepakankamai atsižvelgiama skatinant studentų savimoką ir savarankišką mokymąsi aukštosiose mokyklose
Pastaruoju atveju „besimokantysis ir jo mokytojas yra dažniausiai atskirti pagal vietą ir laiką, todėl tas „nutolęs“ mokinys yra gerokai nepriklausomas ir mokantis jo pastangos nukreiptos į save“ (Tight, 2007, p. 117)
Summary
Straipsnyje bandoma aptarti savimokos ir savarankiško mokymosi sąsają aukštojo mokslo kon tekste. Kritiškai vertinant Lietuvos ir už sienio tyrėjų aprašomas savimokos ir savarankiško mokymosi sampratas, taip pat atsižvelgiant į šios srities tyrimus, bandoma nustatyti, į kokius veiksnius nepakankamai atsižvelgiama skatinant studentų savimoką ir savarankišką mokymąsi aukštosiose mokyklose. Kad Lietuvos mokslininkai panašius reiškinius įvardija skirtingais terminais: savivalda, autodidaktika, autonomija, savarankiškas mokymasis, saviugda, savišvieta, savireguliacinis mokymasis (Anužienė, Andriekienė, 2006; Jucevičienė, 2007; Kvedaraitė, 2009), o aukštojo mokslo kontekste dažniausiai kalbama ir diskutuojama ne apie savimoką, bet apie savarankišką mokymąsi, taip pat savaiminį mokymąsi, savarankiško mokymosi organizavimą, savaiminio mokymosi vertinimą, pripažinimą (Stasiūnaitienė ir kt., 2010; Burkšaitienė, Šliogerienė, 2010). Savarankiško mokymosi ir savimokos klausimai vis dar yra aktualūs, nes jie aukštajame moksle labiausiai siejami su studentų atsakomybės už savo mokymąsi prisiėmimu. Rengiant straipsnį taip pat naudoti kiti tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė ir teorinė metaanalizė
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
