Abstract
Profesorė socialinių mokslų(edukologijos) daktarėVilniaus universitetoEdukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25Profesorė socialinių mokslų(edukologijos) daktarėVilniaus pedagoginio universitetoEdukologijos katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusTel. (8 5) 279 00 42Straipsnyje keliama šiuolaikinių paauglių santykių su tėvais kaitos problema globalizacijos kontekste. Turint galvoje, kad globalizacija, stiprindama šiuolaikinio žmogaus ryšius su pasauliu kaip su visuma, gali silpninti santykius su lokalinėmis bendruomenėmis (šeima, mokykla ir kitomis mikroaplinkos institucijomis) bei su kiekvienu jų narių, svarbiausias dėmesys sutelkiamas į tai, kaip paaugliai žvelgia į savo santykius su tėvais. Kartu siekiama atskleisti, kaip paaugliai vertina ir savo santykį su pačiu savimi. Straipsnyje lyginami vyresnių (16–18) ir jaunesnių (13–15) metų paauglių požiūriai į savo santykius, taip pat ryškinami paauglių požiūrių į santykius pokyčiai, įvykę per aštuonerius metus.
Highlights
Elvyda MartišauskienėStraipsnyje keliama šiuolaikinių paauglių santykių su tėvais kaitos problema globalizacijos kontekste.
Kad globalizacija, stiprindama šiuolaikinio žmogaus ryšius su pasauliu kaip su visuma, gali silpninti santykius su lokalinėmis bendruomenėmis (šeima, mokykla ir kitomis mikroaplinkos institucijomis) bei su kiekvienu jų narių, svarbiausias dėmesys sutelkiamas į tai, kaip paaugliai žvelgia į savo santykius su tėvais.
Tačiau iš įvairių santykių tipų išskirtinė vieta žmogaus gyvenime priskiriama santykiams su kitais žmonėmis, arba tarpusavio (interpersonaliniams) santykiams.
Summary
Straipsnyje keliama šiuolaikinių paauglių santykių su tėvais kaitos problema globalizacijos kontekste. Kad globalizacija, stiprindama šiuolaikinio žmogaus ryšius su pasauliu kaip su visuma, gali silpninti santykius su lokalinėmis bendruomenėmis (šeima, mokykla ir kitomis mikroaplinkos institucijomis) bei su kiekvienu jų narių, svarbiausias dėmesys sutelkiamas į tai, kaip paaugliai žvelgia į savo santykius su tėvais. Tačiau iš įvairių santykių tipų išskirtinė vieta žmogaus gyvenime priskiriama santykiams su kitais žmonėmis, arba tarpusavio (interpersonaliniams) santykiams. Maršalas (2002), įvardijęs tarpusavio santykius kaip pagrindinę žmonių egzistencijos kategoriją ir kaip daug ką lemiantį veiksnį, daugelį gyvenimo problemų (santuokos ir šeimos, darbo, veiklos ir visuomenės, religijos, rasinių ir pramoninių vaidų, politinės ir tarptautinės įtampos) laiko santykių patologijos, arba žlugusių santykių, pasekme. Kad tarpusavio santykių sistemoje ypatinga vieta atitenka tėvų ir vaikų santykiams, kaip pirminiams, tiesioginiams, nuolatiniams bei ilgalaikiams ryšiams, neretai tampantiems kitų santykių su aplinkiniu pasauliu modeliu. Straipsnio tikslai: 1) išryškinti vyresniųjų paauglių požiūrių į santykių su tėvais pokyčius; 2) palyginti vyresnių ir jaunesnių paauglių požiūrius į santykius su tėvais; 3) sugretinti vyresniųjų paauglių požiūrius į savo tėvus ir į save
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
