Rūkymo ypatumai tarp psichiatrijos ir nepsichiatrijos stacionaruose gydomų pacientų Lietuvoje

Abstract

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti rūkymo paplitimo ypatumus įvairiuose Lietuvos gydymo įstaigų stacionaruose. Tyrimo metodas. Buvo atliktas vienmomentis, kiekybinis, anoniminis, anketinis tyrimas psichiatrijos ir nepsichiatrijos stacionaruose Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Apklausti 228 asmenys: 113 psichiatrijos (49,6%) ir 115 nepsichiatrijos (50,4%) stacionaruose besigydančių asmenų, tarp jų moterų buvo 116 (50,9%) ir vyrų 112 (49,1%). Respondentų amžius buvo nuo 18 iki 92 (54,5 ± 18,5) metų. Tyrimo rezultatai. Psichiatrijos stacionaruose rūkančių asmenų gydosi 3,5 karto daugiau – 48,7%, nei nepsichiatrijos stacionaruose 13,9% (p = 0,001). Iš visų rūkančių pacientų psichiatrijos ir nepsichiatrijos stacionaruose beveik dvigubai dažniau rūko vyrai, atitinkamai 65,5% ir 62,5%. Net 96,3% rūkančių psichiatrijos ir 75% nepsichiatrijos stacionarų respondentų tęsia rūkymą besigydydami stacionare (p=0,008). Psichikos sutrikimus gydantys pacientai surūkydavo vidutiniškai 5,6 cigaretėmis daugiau, t. y. vidutiniškai po 16,3 cigaretes per dieną lyginant su gydančiais somatinius sutrikimus – 10,7. Net 55,8% psichiatrijos stacionarų respondentų pažymėjo rūkantys vidutinio stiprumo cigaretes, o nepsichiatrijos stacionarų pacientai dažniau rūkė lengvas – 43,8% (p = 0,013). Dažniausiai rūkantys pacientai rūko lauke: psichiatrijos – 46,9%, nepsichiatrijos – 75,0%. Be to psichiatrijos skyrių pacientai rūkė tualetuose ir net palatose. Pagrindiniai du rūkymą palaikantys faktoriai abejose grupėse buvo tie patys: tai raminantis ir gerinantis nuotaiką poveikis, o psichiatrijos stacionaruose gydomi rūkaliai išskyrė dar ir vaistų šalutinius reiškinius mažinantį poveikį. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 85,5% rūkančių ir 23,8% nerūkančių asmenų psichiatrijos stacionaruose pažymėjo reikalingumą specialių rūkyti skirtų vietų, kai nepsichiatrijos stacionaruose dauguma rūkančių 68,7% bei 100% nerūkančių pasisakė priešingai (p = 0,001). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nei vienam pacientui nebuvo nustatyta su rūkymo problemomis susijusi diagnozė ir nebuvo skirtas gydymas. Metant rūkyti psichiatrijos skyrių respondentai daugiausia vilčių teikė rūkymo metimo konsultacijoms, gydymui, elektroninėms cigaretėms, o nepsichiatrijos skyrių: elektroninėms cigaretėms, griežtiems draudimams ir gydymui. Įdomu pažymėti, kad literatūrai apie rūkymo žalą abiejų grupių rūkoriai teikė mažiausiai reikšmės. Išvados. Lietuvoje stacionaruose gydomiems pacientams rūkymo problema yra aktuali, ypač tarp psichiatrijos stacionarų ligonių. Psichiatrijos stacionarų pacientai turi sunkesnius rūkymo požymius ir patiria daugiau diskomforto sprendžiant rūkymo problemą. Rūkymo sukeltai psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikai, profilaktikai ir gydymui nėra skiriama adekvataus dėmesio, priemonių ir resursų. Sąlygų rūkyti nebuvimas veda į rūkančių ir nerūkančių pacientų žeminimą, diskriminaciją ir psichiatrijos stigmatizavimą.