Risk Factor Management in Medical Tourism Organizations

Šarūnas Banevičius

doi:10.21277/st.v43i2.316

Abstract

Risk Factor Management in Medical Tourism Organizations

Highlights

Anotacija Medicinos turizmo organizacijas galima vadinti kompleksinėmis sociotechninėmis organizacijomis, kurios veikia sudėtingoje dinaminėje aplinkoje
Likusios valstybės (9 proc.) taiko šiuos kelionių apribojimus: i) reikalavimas nedelsiant atsiriboti ar karantinuotis paprastai 14 dienų nuo atvykimo į paskirties vietą; ii) vizos pripažinimas negaliojančia arba vizos nebeišdavimas atvykus; iii) kelionių draudimai keleiviams, atvykstantiems iš tam tikrų regionų
Heung ir kt. (2011), Ganguli ir Ebrahim (2017), Tham (2018), Nilashia ir kt. (2019) atliktų tyrimų išvados atskleidė, kad didžiausią įtaką medicinos turizmo plėtrai Australijoje, Honkonge ir Singapūre daro šie veiksniai: kompetencija, žmogiškasis kapitalas, infrastruktūra ir suprastruktūra, vyriausybės požiūris, politika, reglamentavimas, išvystytų paslaugų asortimentas, komunikacija tarp skirtingų rinkos segmentų, investavimo galimybės, strateginio planavimo nebuvimas, neišvystyta viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir tarptautinis bendradarbiavimas, rinkodaros ir prekės ženklo kūrimo strategijos trūkumai, bendros akreditavimo ir sertifikavimo sistemos nebuvimas

Summary

Introduction

Anotacija Medicinos turizmo organizacijas galima vadinti kompleksinėmis sociotechninėmis organizacijomis, kurios veikia sudėtingoje dinaminėje aplinkoje. Lietuvos mokslininkai riziką tyrinėjo įvairiais aspektais: pacientų sauga; nepageidaujamų įvykių valdymas; rizikos veiksnių valdymas ir vertinimas (Kaleininkaitė ir Trumpaitė, 2007; Buškevičiūtė ir Leškevičiūtė, 2008; Kanapeckienė ir Jurkuvėnas, 2009; Staliūnienė, 2009; Mekšriūnaitė ir Rudaitis, 2013; Paškevičius, 2014; Stasytytė ir Aleksienė, 2015; Janušonis, 2016; Jankauskienė ir Kostereva, 2019; Babinskas ir Kanapeckienė, 2019; ir kt.), tačiau turizmo rizikos veiksnių valdymas dar nepakankamai išnagrinėtas. Medicinos turizmo rizikos valdymą užsienio literatūroje nagrinėja šie autoriai: (Wybo, 2004; Camillo, 2015; Mutalib ir kt., 2016; Winsena ir kt., 2016; Hasan ir kt., 2017; Plianbangchang, 2018; Ravulakollu ir kt., 2018; Nilashia ir kt., 2019; Lubowiecki-Vikuk ir Dryglas, 2019; Hyder ir kt., 2019; Schuller, 2019; ir kt.).

Objectives

Results

Conclusion