Abstract
The aim of the article is analyze the characteristics and functions of religion as a social institution in contemporary society. The is built upon the ideas of Durkheim, Weber, Berger and Luckmann, Grigas, Laumenskaitė. A special attention is given to the concpetions of the social construction of reality and symbolic universe of Berger and Luckmann.
Highlights
Ðiuolaikinëje visuomenëje vykstanèios transformacijos, pasaulëþiûrø ir vertybiø pliuralizmas, globalizacija ir socialinë fragmentacija lemia ir religijos kaità
Kyla klausimai: kas lemia individualaus/ grupinio tikëjimo tapsmà socialiniu institutu?; ar kiekvienas dvasinis ieðkojimas vadintinas religija ir socialiniu institutu?; kokie kriterijai leidþia fiksuoti pirminës religinës patirties tapsmà religine pasaulëþiûra ir socialiniu institutu? Ðiuo poþiûriu religijos, kaip socialinio instituto, sampratos ir kaitos tematika nëra vienalytë ir sietina su ðiuolaikinëje visuomenëje iðpleèiama religijos samprata, pabrëþiant ne substanciná, o funkciná jos dëmená.[1]
L. Bergeriu ir Th. Luckmannu, galima teigti, kad religija konstruojama kasdienëje tikrovëje ir yra ne tik formalizuota sociokultûrinë simboliø sistema, teikianti tvarkà („kosmosà“ vietoj chaoso), paþabojanti netvarkà, suteikianti prasmæ, formuojanti normas ir vertybes, bet kartu ir diskursas bei praktika
Summary
E. Laumenskaitës ir kitø autoriø koncepcijomis, straipsnyje nagrinëjami religijos, kaip socialinio instituto, bruoþai, religijos funkcijos ðiuolaikinëje visuomenëje. Kvestionuojama ne tik religijos samprata, bet ir jos formos bei funkcijos. Tradicinëms religijoms prarandant ankstesnius ideosferos (pasaulëþiûros, vertybiø sistemos) formavimo pagrindus bei ágaunant naujas raiðkos formas, diskutuotina tampa ne tik religijos samprata (kalbama apie pilietinæ, individualiàjà, „nematomà“ religijà), bet ir jos raiðkos, funkcijø bei naujø religingumo formø institucionalizacijos klausimai. Kaip socialinio instituto, sampratos ir kaitos tematika nëra vienalytë ir sietina su ðiuolaikinëje visuomenëje iðpleèiama religijos samprata, pabrëþiant ne substanciná, o funkciná jos dëmená.[1] Pastaroji tematika ir gvildenama ðiame straipsnyje. Straipsnio objektas – religijos, kaip socialinio instituto, samprata; religijos funkcijø kaita ðiuolaikinëje visuomenëje. Aptariamas religijos tapimas socialiniu institutu, jos funkcijos ðiuolaikinëje visuomenëje
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
