Abstract
The article raises the question how the attitude towards religion is influenced by the changes of relation with the meaning of matters which are ascribed to religion. With reference to M. Heidegger the peculiarity of public opinion is being disclosed. The author states that secularization functions as a machinery which appropriates any meaning: the public opinion appropriates religion, reduces it to political, economical or criminal dimensions, to that of cultural heritage, so religion assumes its essence and reality in these dimensions. The author demonstrates that public interpretation functions as an unmasking machinery which strengthens that reduction and appropriation of meaning. The analysis of religion in the context of globalization shows that there is some tendency to localization of religious meaning: the religious communities tend to direct towards the radicalism and isolation.
Highlights
Dievo buvimo klausimas lieka neapibrėžtas ta prasme, kad visi klausimai apie religiją, tikėjimą kaip sudėtingą santykį su realybe pasitraukia į periferiją ir gali būti svarstomi tik ten
Juk jis atsineša netekusius prasmės ir įtartinus kontekstus, todėl žmogus dažnai pasirenka neutralesnę išraišką2
The analysis of religion in the context of globalization shows that there is some tendency to localization of religious meaning: the religious communities tend to direct towards the radicalism and isolation
Summary
Straipsnyje keliamas klausimas, kaip santykį su religija paveikia ir keičia santykis su religijai priskiriamų dalykų prasme. Kad sekuliarizacija veikia kaip prasmės pasisavinimo mechanizmas. Kad viešoji interpretacija veikia kaip demaskavimo mechanizmas, o tai sustiprina prasmės redukavimą ir pasisavinimą. Globalizacijos aspektu parodoma, kad religijos atžvilgiu galime kalbėti apie prasmės lokalizaciją, ir iš čia atskleidžiama religinių bendruomenių tendencija pasukti radikalėjimo ir izoliacijos link. Jacques’as Derrida 1994 metais religijos apmąstymui skirtame seminare, kurį vainikavo knyga, taip išreiškia klausimą, „visus graužiantį rūpestį“: „Kas vyksta šiandien su ja [religija], tuo, kas taip vadinama, vyksta? Derrida klausimą pirmiausia galime suprasti kaip teorinį „rūpestį“, juk religijos apibrėžties problema aktuali nuo religijos filosofijos atsiradimo, siejamo su Barucho Spinozos Politiniu-teologiniu traktatu. Kad tai taip pat labai senas dalykas, juk iš šių kontekstų kyla ir Spinozos klausimo apie religiją ir tikėjimą motyvai. Tačiau šiandien klausimo apie religiją politiniai ir socialiniai matmenys yra nepalyginamai svaresni
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
