Racionalizmo sociologija: M. Vėberis prieš K. Marksą

Zenonas Norkus

doi:10.15388/problemos.1990.43.7093

Abstract

Straipsnyje analizuojama kapitalizmo problema M. Weberio sociologijoje. Pagrindine ekonomikos problema M. Weberis laiko optimalų (racionalų) ribotų resursų panaudojimą poreikiams tenkinti. Verslovinis kapitalizmas – tai ūkinė veikla, kurios tikslas yra gauti maksimalų pelną, panaudojant konkurencinės kovos rinkoje teikiamus šansus. Adekvati versloviniam kapitalizmui ūkinė etika yra kapitalizmo dvasia bei profesinės pareigos etika. Politiniam kapitalizmui būdingas siekis gauti pelno neatsižvelgiant į priemones. Palyginamos M. Weberio ir K. Marxo kapitalizmo bei jo genezės koncepcijos. K. Marxui kapitalizmas yra gamybinių santykių, ekonominės struktūros tipas. Šios struktūros sąvoka remiasi darbine vertės teorija; ekonominių struktūrų tipai skiriasi vieni nuo kitų pridėtinio darbo pasisavinimo ir realizavimo būdais. M. Weberis kapitalistinėje ekonomikoje mato ekonominę veiklą (gamyba, valdymas, pirkimas-pardavimas, kreditavimas ir pan.), institutus (įmonės, pinigai, birža ir kt.) bei pasiūlos-paklausos santykio svyravimą. M. Weberio verslovinio kapitalizmo sąvokos ekstensionaliu ekvivalentu galima laikyti K. Marxo pramoninio kapitalo, pramoninio kapitalizmo sąvokas.

Highlights

Interesų rūšies bei tų interesų subjektų grupės prio ritetas nėra institucionalizuotas
Vėberio Vakarų kapitalizmo genezės koncepcijos analizė yra specialaus tyrinėjimo uždavinys

Summary

Introduction

Kartu su „racionalizmu" jis yra skiriamasis šiuolaikinių Vakarų bruožas. Tam tikros kultūros srities ir speci finės jai gyvenimo problemos teorija formuluojama kaip „idealių tipų" 4 sistema, abstrahuojantis nuo tos problemos ryšio su kitomis problemo mis, konstruojant gryną „homo oeconomicus", „homo politicus", „homo religiosus" ir pan. Čia „šiuolaikinis Vakarų kapitalizmas" yra teorinis ekonominis ir sociologi nis terminas. Terminą „Vakarų kapitalizmas" vartosime tik kaip istorinį, nes nuo M.

Results

Conclusion