Abstract

Straipsnyje pateikiama racionalumo sampratų M. Weberio sociologijoje ir racionalaus pasirinkimo prieigoje (RPP) analizė. Nagrinėjama, koks yra vėberiškosios praktinio racionalumo sampratos ir racionalaus pasirinkimo teorijos (RPT) eksplikuojamos racionalaus pasirinkimo sąvokos santykis, analizuojama, kaip RPT gali prisidėti prie M.Weberio sociologijos pagrindų supratimo, kuo ir kaip vėberiškoji racionalumo samprata gali būti inspiracijos šaltinis tolesnei RPP raidai. Teigiama, kad M. Weberio subjektyviai racionalaus instrumentinio veiksmo sąvoka anticipuoja ribinio naudingumo teorijos transformaciją į numatomos naudos teoriją. M. Weberio suprantanti sociologija anticipuoja RPP versiją, kurią vadiname segmentiniu universalizmu. M. Weberio instrumentiškai racionalus veiksmas ir vertybiškai racionalus veiksmas yra gimininės praktinio racionalumo sąvokos rūšys. Ta gimininė sąvoka kaip racionalų kvalifikuoja elgesį, kuris yra nuoseklus (neprieštaringas) pagrindų, galinčių pretenduoti į platesnį ar siauresnį pripažinimą, atžvilgiu. M. Weberio racionalaus veiksmo samprata gali būti detalizuota skiriant dvi instrumentiškai racionalaus veiksmo atmainas ir panaudota M. Weberio pateiktam moderniosios visuomenės apibūdinimui papildyti.

Highlights

  • Trys racionalaus pasirinkimo prieigos (RPP) versijosPagaliau segmentinis universalizmas yra po­ žiūris, kad RPT gali būti sėkmingai taikoma tik kai kurių socialinio gyvenimo sričių reiški­ niams aiškinti

  • Ši pavadinimų įvairovė parodo tarpdiscipli­ ninį šios naujos krypties pobūdį

  • Wcber's concept of rational action contains thc con­ ccptual resource s allowingfor thc substruction to Wc­ her's dichotomy of valuc vs. instrumentai action with thc more differentiated classification of the forms of rational action which can hc used for the elaboration of thc Webcr's characteristic of thc modcmity

Read more

Summary

Trys RPP versijos

Pagaliau segmentinis universalizmas yra po­ žiūris, kad RPT gali būti sėkmingai taikoma tik kai kurių socialinio gyvenimo sričių reiški­ niams aiškinti. Weberis lengvai.kvalifikuoja kaip vertybiškai racionalų ar neracionalų veiksmą, turi būti traktuojami kaip „anomalijos", kurias reikia kur kas atkakliau bandyti paaiškinti RPP rėmuose. Toks suvoki­ mas yra per daug ribotas, nes ją galima interpre­ tuoti ir kaip tam tikros sociologinės veiklos teorijos, pranokstanč os RPT savo apimtimi bei aiškinamąja galia, eskizą. Weberio vertybiškai raciona­ laus veiksmo sąvoka yra tuščia, nes visi tie elgesio epizodai, kuriuos M; Weberis subsumuoja šiai sąvokai, gali būti aprašyti ir paaiškinti RPT priemonėmis. Kai idealių motyvų ar jausmų motyvuotą elgesį RPP kvalifikuoja kaip anomaliją, kurią reikia išsamiau aiškinti, tai žodis „anomalija" čia var" tojamas labai specifine prasme, kuri jam sutei­ kiama postpozityvistinėse T homaso Kuhno ir. 41 Tai reiškia, kad šiame straipsnyje nesvarstysime klausimo, kaip RPT rėmuose gali būti paaiškintas elgesys, kurį M. Weberio tipologija yra pretekstas daugiau ar mažiau radikaliai RPT modifikacijai

Tautologizuojanti vertybiškai racionalaus veiksmo interpretacija
Iš šiuolaikinių autorių šiam požiūriui atstovauja
Vertybinis racionalumas ir leksikogrMinės preferencijos
Vertybinis racionalumas kaip taisyklės egoizmas
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call