Abstract
The aim of this study is to determine the strategies of pronunciation simplification. The sample of the study consisted of 288 Lithuanian children: 96 preschool age children (4;00–4;11), 95 pre-primary school age children (6;00–6;11) and 97 junior primary school age children (8;00–8;11). The data were collected using a non-word repetition task in Lithuanian.The results of the research have shown that Lithuanian children apply universal strategies of pronunciation simplification, mostly substitution and omission; other strategies such as consonant assimilation, metathesis, sound migration to another syllable and sound addition were much less frequent. Also the results show that children possibly apply associations with real Lithuanian words or their derivational forms.The research has demonstrated that the ability to repeat different structure words is related to the rules of Lithuanian phonotactics. Consonant clusters which are typical of Lithuanian words were pronounced accurately, whereas clusters which are rare in Lithuanian words were simplified in their pronunciation. Age was an important factor in the present study: older children repeated non-words more accurately. Older children have a larger lexicon and eventually develop it further; they learn new consonant clusters, which they are capable to pronounce more accurately.
Highlights
Kita dalis duomenų – kai vaikas, kartodamas išgalvotą žodį, pritaikė kelias žodžio tarimo paprastinimo strategijas, pavyzdžiui: pasteki (= spadeki) – garso pakeitimas kitu garsu ir garso perkėlimas į kitą skiemenį, osmugi (= lasnuvi) – garso pakeitimas kitu garsu ir garso praleidimas, pasvalti (= pasvapi) – garso pakeitimas kitu garsu bei garso pridėjimas ir pan
Older children have a larger lexicon and eventually develop it further; they learn new consonant clusters, which they are capable to pronounce more accurately
Summary
Kalbos įsisavinimas prasideda nuo gebėjimo pastebėti ir įsiminti aplinkoje dažnai girdimus kalbos garsus: balsius, priebalsius ir jų junginius. Kad pirmiau vaikai pradeda atpažinti ir iš kalbos srauto išskirti tai, ką dažnai girdi. Remiantis šia teorija, vaikų kalboje pirma atsiranda universaliausi ir dažniausiai vartojami (mažiausiai žymėtieji) garsai, jų junginiai ir žodžių struktūros, todėl įsisavindami kalbą vaikai dažniau klysta vartodami žymėtąsias formas, o mažiau natūralius kalbos elementus keičia natūralesniais, vaikams įprastesniais ir / ar lengviau ištariamais (Dressler 1999; Dressler et al 2001; Marecka, Dziubalska-Kołaczyk 2014; Dziubalska-Kołaczyk 2015). Penktojoje šio straipsnio dalyje aprašomi susisteminti tyrimo duomenys – lietuvių vaikų taikomos žodžių tarimo paprastinimo strategijos. Šeštojoje dalyje pristatomos apibendrinamosios išvados ir koncentruotai pateikiamos pagrindinės ketverių, šešerių ir aštuonerių metų vaikų garsų ir jų junginių tarimo ypatybės, remiantis gautais išgalvotų žodžių pakartojimo testo duomenimis. Gauti tyrimo rezultatai turi pritaikomąją vertę logopedų, spec. pedagogų ir kitų specialistų, dirbančių su vaikais, veikloje; taip pat tyrimo rezultatai gali būti naudingi ir ketverių–aštuonerių metų vaikų tėveliams
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
