Abstract

Critical perceptions and implications of the problem-based learning are discussed from the point of view of the participant of Summer-course at the University of Maastricht. Problem-based learning is a relatively new form of instruction with a long intellectual history. This approach of learning emerged in conjunction with the cognitive revolution in psychology. University of Maastricht uses this non-traditional system from his very founding in 1976. The principles of problem-based learning can be summarized as following: prior knowledge activation and elaboration through small-group problem analysis; the construction of problem-oriented semantic networks, including contextual cues derived from professionally relevant problems; and the fostering of epistemic curiosity. A number of studies provide empirical support for the assumptions underlying problem-based learning. The „seven jump" is an obligatory procedure for the analysis of each problem. Besides the professional knowledge and skills, the group discussion provides with the skills of more free communication.

Highlights

  • Dabar apskritai labai domimasi aktyvaus mokymosi metodais, tačiau su jais geriau susi­ pažinę mokytojai, jiems sudaromos sąlygos mėginti ir moky­ tis iš kitų

  • Ir nors literatūros sąrašai pateikiami viliantis, kad stu­ dentai savarankiškai domėsis paskaitoje minė­ tais klausimais, tačiau prieš įskaitas ar egzami­ nus intensyviai kopijuojami konspektai ir kiek­ vienas egzempliorius nuskaitomas iki skutų

  • Neatsitiktinai šio metodo sukūrimas sutapo su kog­ nityviąja revoliucija psichologijoje - JAV McMasterio universitetas priėmė pirmąjį me­ dicinos studentų srautą pagal probleminio mo­ kymo programą, likus metams iki klasikine ta­ pusios Ulrico Neisserio knygos „Kognityvioji psichologija" pasirodymo 1967 metais

Read more

Summary

Rūta Sargautytė

Kiekvieną vasarą į Mastrichto universitetą (Olan­ dija) susirenka būrys Europos, Azijos ir Afrikos šalių dėstytojų ir aukštųjų mokyklų administra­ torių susipažintisu probleminiomokymosi (angl. problem-based leaming) sistema. 1997-aisiais ir aš dalyvavau vasaros kursuose. Kursų organiza­ toriai - Medicinos ir Sveikatos mokslų fakulte­ tai, tačiau tais pačiais principais grindžiamos stu­ dijos ir kituose Mastrichto universiteto fakulte­ tuose - Meno ir kultūros, Ekonomikos ir verslo administravimo, Teisės, taip pat prieš porą metų įsikūrusiame Psichologijos fakultete. Svarbiausia tai, kad mokomasi ne pagal disciplinas, o problemų pa­ grindu, todėl mokymo centre atsiduria studen­ tas, o ne dėstytojas. Pirmuosius ketverius metus studentai du kartus per savaitę nedidelėse mo­ kymosi grupelėse aktyviai aptarinėja aktualias teorines ir praktines medicinos problemas. Taigi dėsfytojai daugiau laiko praleidžia bendraudami su studentais negu ruošda­ miesi paskaitoms, tačiau daugiausia persona­ lo darbo skiriama mokomajaimedžiagai- pro­ blemoms, planams, egzaminų klausimams rengti, todėl probleminio mokymo programo­ je dalyvauja daug akademinių darbuotojų. Visa meto­ dinė medžiaga turi būti parengta labai profe­ sionaliai.

Probleminio mokymosi genezė
Kognityviojo mokymosi principai
Ša ltosrankos
Probleminio mokymosi metodo įvertinimas
Rūta Sargautytė S umm a r y
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.