Abstract
Straipsnyje nagrinėjama vaikus globojančių šeimų patirtis atsiremiant į priėmimo sampratą krikščioniškos antropologijos požiūriu. Tyrime dalyvavusiems globėjams svetimo vaiko priėmimas kelia nemažai iššūkių, tačiau kartu tai yra pilnatvės, džiaugsmo, dėkingumo patirtis, kuri juos ugdo, didina jų sąmoningumą, keičia visos šeimos gyvenimą. Vaiko globa jiems yra pašaukimo naujajai tėvystei ir motinystei atradimas ir išgyvenimas. Globėjų patirtys byloja apie galimybę vaikui, netekusiam savo šeimos globos, augti ir būti ugdomam kitos šeimos aplinkoje, kuri gali užtikrinti stokojamus jo priklausymo, stabilių santykių poreikius. Vaiko globa šeimoje yra socialiniai ištekliai vaikui, bet drauge ir visuomenei – kuriantys naują, dosnumu ir solida- rumu grįstą kultūrą ir prisidedantys prie bendrojo gėrio. Todėl svarbu, kad socialinės paramos lygmeniu jie būtų atpažįstami, palaikomi ir stiprinami.
Highlights
In the article, the problem of a child’s relationships with his family of origin is treated as well, a problem which is frequently discussed among various researchers and specialists because of its meaning and benefit for a child
Kad globojamų ir įvaikintų vaikų besąlygiška vertė, jų geriausios savybės, gebėjimai, dažnai užslopinti ir užgožti, gali skleistis juos priimančių šeimų meilės dėka
This complex concept is revealed as a freely and in an unmerited way received gift, related to the nature of gratuity in the relationship with God. In seeking to introduce the most significant experiences of fostering in families, 10 semi-structured interviews were conducted with 5 foster families – married couples (wives and husbands were interviewed separately), using the qualitative interview methodology
Summary
Tad vaiko globos šeimoje sklaidos, globėjų paieškos ir darbo su jais požiūriu yra aktualu tirti ir įvairiais būdais skleisti šeimų, globojančių vaikus, gerąją patirtį. Kad vaiko globa šeimoje nėra tik ekonomikos strategija, kuria siekiama sumažinti vaikų išlaikymo institucijose išlaidas, bet yra tam tikras žmogiškasis paveldas, kurį taip pat pravartu saugoti ir stiprinti (Colognesi 2011). Tad yra aktualu žvelgti į šeimą kaip į pirminį bendrąjį gėrį ir socialinius išteklius, bendruomenę, kuri įgyvendina savo paskirtį per vaiko globos patirtį, išplėsdama savo erdvę iki pagalbos reikalingo vaiko ir jo prigimtinės šeimos, kitų globėjų šeimų ir įstaigų, ir taip prisidėdama kuriant naują socialinę kultūrą. Kad nagrinėjama tematika apima platų klausimų spektrą, dėl straipsnio apribojimų pateiksime tik kai kuriuos analizėje išryškėjusius apibendrinimus ir įžvalgas
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
