Prigimtinė teisė ir civilizacinė pažanga: politinės teorijos prielaidos Simono Daukanto istoriografijoje

Saulius Pivoras

doi:10.15388/polit.2019.95.3

Abstract

This article aims to identify and reconstruct a few main elements of political theory upon which the works of Simonas Daukantas, the founding father of the national Lithuanian written history, are based. Daukantas’s major works on Lithuanian history were researched while identifying and closely analyzing the passages where Daukantas specifically speaks about natural law and civilizational progress. Daukantas’s history works were considerably influenced by authors of Neostoic natural law theory, such as Hugo Grotius, Samuel Pufendorf, and Antoine-Yves Goguet. This influence shows in the adopted conceptions of natural needs, natural sociability, and a characterization of the emergence of private property rights in Lithuania with the help of conjectural history methods. Daukantas traces natural law elements in the oldest customs of the people and therefore gives most attention to reconstructing and describing the mores of the ancient Lithuanians. In describing historical evolution, he applied in his works the concepts of bright and dark periods as well as the distinctions of other separate stages of civilizational progress as discussed in Enlightenment historiography and conjectural history in particular.

Highlights

Daukantas’s major works on Lithuanian history were researched while identifying and closely analyzing the passages where Daukantas speaks about natural law and civilizational progress
Daukantas’s history works were considerably influenced by authors of Neostoic natural law theory, such as Hugo Grotius, Samuel Pufendorf, and Antoine-Yves Goguet. This influence shows in the adopted conceptions of natural needs, natural sociability, and a characterization of the emergence of private property rights in Lithuania with the help of conjectural history methods
Daukantas traces natural law elements in the oldest customs of the people and gives most attention to reconstructing and describing the mores of the ancient Lithuanians. He applied in his works the concepts of bright and dark periods as well as the distinctions of other separate stages of civilizational progress as discussed in Enlightenment historiography and conjectural history in particular

Summary

Kertiniai neostoicistinės prigimtinės teisės teorijos teiginiai

XVII a. pradėjusi formuotis neostoicistinė prigimtinės teisės teorija vėliau tapo pagrindu šiuolaikinei žmogaus teisių teorijai ar moderniai liberalizmo politinei filosofijai. Prigimtinės teisės teorijos pradininkais ir reikšmingiausiais atstovais yra laikomi Hugo Grotiusas ir Samuelis Pufendorfas[17]. Kad kiekviena tarptautinė sutartis, kuri grįsta teisingumu ir sudaryta sąžiningai, yra paremta prigimtine teise. Kaip ir kiti neostoicistinės prigimtinės teisės teorijos autoriai, kad valdžia kilo iš žemės nuosavybės teisės formavimosi, žemę pasidalijant ir nusavinant kaip privačią. Kuris išreiškė atsiradusią teisę (pirmosios teisės normos – susijusios su žemės nuosavybės teise, pasak Goguet) ir apskritai reiškė prigimtinės būklės pabaigą, atsirado valdžia. Kuris valdžios atsiradimą laiko pirmesniu nei teisės normų ir teisės, nes esą valdžia buvo reikalinga užtikrinti tvarkai, teisingumui ir taikai visuomenėje, požiūriui[32], Goguet nuomone, bendrųjų ir specialiųjų teisės normų atskirose srityse atsiradimas buvo būtina technikos, mokslų, menų ir apskritai bet kokios civilizacinės pažangos sąlyga[33].

Daukanto indėlis empiriškai grindžiant prigimtinės teisės teoriją

Civilizacijos raidos stadijos ir civilizacinė pažanga

Civilizacinė raida Lietuvoje – Daukanto versija