Abstract

Vakarų Europoje, stiprėjant populistinėms politinėms partijoms, vis dažniau kalbama apie jų keliamą grėsmę atstovaujamajai demokratijai. Paradoksalu, bet tarp populizmo tyrinėtojų akivaizdaus sutarimo, kad populizmas kelia pavojų atstovaujamosios demokratijos principams, nėra. Vieni teoretikai teigia, kad populizmas yra iš esmės priešiškas atstovaujamosios demokratijos principams, tačiau kiti populizmą laiko jeigu ne galinčiu demokratiją taisyti, tai bent jau neatsiejama jos dalimi. Straipsnyje keliamas klausimas, kodėl populizmas vienų jį analizavusių mokslininkų darbuose laikomas nesuderinamu su atstovaujamąja demokratija, o kitų – demokratijos taisymo priemone. Išsiaiškinus, kaip abiejų akademinės diskusijos šalių darbuose apibrėžiamas populizmas ir atstovaujamoji demokratija, analizuojama, koks šių dviejų koncepcijų santykis.

Highlights

  • While the success of populist political parties has been increasing in Western Europe, politicians are becoming more concerned with the populist threat for representative democracy

  • Scholars of populism have different perspectives on what influence populism might have on representative democracy

  • Populism poses a threat to representative democracy because of the ideology of unity of the people which can be implemented through abolishing procedures and regulations

Read more

Summary

Populizmo koncepcija

Urbinati populizmą supranta kaip idėjų siekti galios ir įgyvendinti žmonių laisvę tiesiogiai, atsisakant institucinių suvaržymų, rinkinį. G. Pasquino, priešingai nei nemaža dalis šiuolaikinių populizmo teoretikų, teigia, kad populizmą laikyti ideologija yra per drąsu. Populizmas yra ideologija, pasižyminti tam tikrais bruožais: politikos kaip mes ver-. Būtent todėl populistams svarbiausia yra laimėti rinkimus, kad, patekę į valdžios institucijas, įgyvendintų savo ideologiją ir galėtų pagal ją. Kad galėtume identifikuoti „populistinę valstybės galios koncepciją“, reikia ne tik ginčyti poliarizuojantį diskursą ir atstovaujamąsias institucijas, bet ir siekti geros organizacijos, ideologijos ir valdžios[74]. Urbinati – kaip siekį įgyti galios ir pagal savo ideologiją keisti valstybę, populizmas praranda trumpalaikiškumo ir spontaniškumo bruožus. Urbinati koncepcijoje populizmas suprantamas kaip galintis pasiekti tokią galią, kad vienvaldžiai galėtų kontroliuoti visą parlamentą. Tačiau dažnai populistiniai veikėjai arba baigia savo veiklą, arba institucionalizuojasi ir tampa konvencinio politinio proceso dalimi

Atstovaujamosios demokratijos koncepcija
Populizmo ir atstovaujamosios demokratijos santykis
SUMMARY
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.