Abstract
The analysis presented in this article reveals the visual representation of non-violent revolutions of 1989 in the Baltic States in documentary films. The film is accepted as having an influence on people’s understanding of historical events and the formation of collective memory. Documentary films How We Played the Revolution (2011) and The Singing Revolution (2006) create a visual representation of a political event and become a source of collective memory. This liberation movement, a fight against communist regime, is represented as a historical epic where society becomes the main character of the film, and emotion-based images strengthen the identity of the group and collective pride.
Highlights
Renata StonytėStraipsnyje analizuojami dokumentiniai filmai siekiant išsiaiškinti, filmuose kuriamus 1989 metų revoliucijos Baltijos šalyse vaizdinius bei jų konstravimo principus
The analysis presented in this article reveals the visual representation of non-violent revolutions of 1989 in the Baltic States in documentary films
Documentary films How We Played the Revolution (2011) and The Singing Revolution (2006) create a visual representation of a political event and become a source of collective memory. This liberation movement, a fight against communist regime, is represented as a historical epic where society becomes the main character of the film, and emotion-based images strengthen the identity of the group and collective pride
Summary
Straipsnyje analizuojami dokumentiniai filmai siekiant išsiaiškinti, filmuose kuriamus 1989 metų revoliucijos Baltijos šalyse vaizdinius bei jų konstravimo principus. Istorinis-politinis filmas tampa ne tik įvykių rekonstruotoju ir interpretatoriumi, bet ir atskleidžia, kaip tas pats istorinis įvykis suprantamas šiandien ir koks jo „santykis“ su dabarties visuomene, gaminančia didelį informacijos srautą ir pirmenybę teikiančia vaizdinei informacijai. Tad istorinis filmas turi įtakos kolektyvinės atminties formavimuisi: įvykis iškeliamas kaip svarbus istoriniame kontekste, išlaikomas visuomenės sąmonėje ir įgauna savitą interpretaciją ir vizualinį pateikimą (Leavy, 2001). Todėl svarbu tyrinėti kiną kaip istorinio-politinio įvykio konstravimo priemonę, kuri formuoja požiūrį į istorinius įvykius ir veikia atmintį. Tad straipsnyje analizuojami dokumentiniai filmai, siekiant išsiaiškinti filmuose kuriamus 1989 metų revoliucijos Baltijos šalyse vaizdinius bei jų konstravimo principus. Bendruoju pamatu tampa Roberto Rosenstone’o tyrinėjimai, kurie apima filmo ir istorinės praeities santykį, jie naudingi analizuojant politinio įvykio reprezentaciją kine istorijos kaip dokumento kontekste. Kaip teigia Williamsas Guynnas, filmai turi galią primesti savo praeities įvaizdžius visuomenės vaizduotei (Guynn, 2006)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
