Abstract

 [only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian]
 In Lithuania, the politics of history center on Lithuania’s Soviet occupation and post-war resistance, while in Russia the focus is on the USSR’s victory in WWII and the USSR’s role in the liberation of Europe from fascism. I argue that the politics of history in Lithuania and Russia create mutually exclusive, institutionalized, bipolar historical structures, according to which justice for one nationality is presented as an injustice to another. This article draws on the analysis of the politics of history in Lithuania and Russia as well as my own ethnographic research in Vilnius, Kaunas and Klaipėda among Lithuanian Russian-speakers and Lithuanians in 2016–2017. I show how in Lithuania, the politics of history surrounding WWII commemorations create the political exclusion of Russian speakers, which is experienced and unmade by personal justice and reconciliation stories of Lithuanian Russian-speakers as well as Lithuanians. In the context of geopolitical insecurity, which intensified after the Russia-Ukraine conflict, bipolar historical structures gain increasing significance as political tools; they are an outcome of both Lithuania’s and Russia’s politics of history.
Highlights
I argue that the politics of history in Lithuania and Russia create mutually exclusive, institutionalized, bipolar historical structures, according to which justice for one nationality is presented as an injustice to another
I show how in Lithuania, the politics of history surrounding WWII commemorations create the political exclusion of Russian speakers, which is experienced and unmade by personal justice and reconciliation stories of Lithuanian Russian-speakers as well as Lithuanians
In the context of geopolitical insecurity, which intensified after the Russia-Ukraine conflict, bipolar historical structures gain increasing significance as political tools; they are an outcome of both Lithuania’s and Russia’s politics of history
Summary
Bipolinio istorinio teisingumo struktūros ir politinė atskirtis. Lietuvos rusakalbių prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos ir Rusijos istorijos politikos kontekste. Lietuvoje šios struktūros viešojoje erdvėje dažnai įgyja tautinę dimensiją, nukentėję nuo sovietinės okupacijos dažnai yra lietuviai, o minintys Antrojo pasaulinio karo pergalę – rusai arba rusakalbiai. Bipolinio istorinio teisingumo struktūros įteisina jas remiančių valstybių vietinę ir tarptautinę suverenumo politiką; Rusijos Federacijos atveju taip pat rusakalbių diasporos ir buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų politiką Kuri formuojama „okupacijos“ struktūros kontekste, yra tam tikrų apribotų veiksmų, tokių kaip laisvai švęsti Antrojo pasaulinio karo baigtį žyminčią Pergalės dieną, patirtis. Straipsnyje siekiama pristatyti bipolinių istorinių (teisingumo) struktūrų reiškinį, analizuojant bipolinių istorinių struktūrų susiformavimą Lietuvos ir Rusijos valstybių istorijos politikos kontekste bei jų funkcionavimą viešojoje erdvėje ir kasdieninėje aplinkoje Pergalės dienos kontekste 2016–2017 metais. Skyrius „Politinė atskirtis ir biografinės jungtys“ analizuoja, kaip „okupacijos“ struktūra formuoja politinę atskirtį tarp rusakalbių, kartu kaip jie bando prisitaikyti prie „okupacijos“ istorijos naratyvų pabrėždami savo biografines jungtis su Lietuva ir lietuviais bei pripažindami Lietuvos sovietinę okupacijos istoriją.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
