PHENOMENON OF SENSE OF THE PLACE AS AN INTEGRAL DIMENSION OF CITYSCAPE IDENTITY (KAUNAS CASE) / VIETOS JAUSMO REIŠKINYS KAIP NEATSIEJAMAS MIESTOVAIZDŽIO IDENTITETO DĖMUO (KAUNO MIESTO ATVEJIS)

Abstract

The paper intends to examine the sense of the place phenomenon. The generic hypothesis is that there are certain factors which determine a particular level of sense of the place and at the same time the overall place identity. In order to test this hypothesis, it is necessary: to overview concepts of cityscape identity and sense of the place and their research methodology; to identify residents’ sense of the place in the specific urban environment; to assess the significance of the sense of the place predictors distinguished in the related literature in the particular case; to find out what factors, according to the residents, are the most important to their place attachment; to reveal positive and negative aspects of the certain urban territories; to distinguish the most preferred areas from the total urban structure and to find out the reasons for the appeal; by summarizing the results, to identify the factors that enhance the sense of place, and thus the overall cityscape identity. Kaunas city and its neighbourhoods were chosen for the case study The methods of the research include: the overview of the scientific literature, the semi-structured interview with Kaunas residents; systematization, comparison and generalization of all collected data. Šiame straipsnyje gilinamasi į vietos jausmo reiškinį ir atskleidžiama jo reikšmė holistiniam miestovaizdžio identitetui. Pirminė tyrimo hipotezė teigia, kad egzistuoja tam tikri veiksniai, kurie nulemia vienokį ar kitokį vietos jausmo lygį, kartu ir bendrą vietos identitetą. Siekiant patikrinti šią hipotezę reikia apžvelgti miestovaizdžio identiteto ir vietos jausmo sampratas bei jų tyrimų metodiką; nustatyti gyventojų vietos jausmą konkrečioje urbanistinėje aplinkoje; konkrečiu atveju įvertinti literatūroje išskiriamų vietos jausmo prognozinių rodiklių įtaką; išsiaiškinti, kokie veiksniai, anot gyventojų, lemia jų prisirišimą prie vietos; atskleisti konkrečių urbanistinių teritorijų teigiamus elementus ir neigiamus aspektus; iš bendros urbanistinės struktūros išskirti patraukliausias teritorijas ir išsiaiškinti jų patrauklumo priežastis; apibendrinus rezultatus, nustatyti veiksnius, stiprinančius vietos jausmą, o kartu ir bendrą miestovaizdžio identitetą. Atvejo studijai pasirinktas Kauno miestas ir jo mikrorajonai. Tyrimo metodai apima susijusios mokslinės literatūros apžvalgą, pusiau struktūrinę Kauno miesto gyventojų apklausą, duomenų susisteminimą, palyginimą ir apibendrinimą.