Abstract
Straipsnyje, remiantis M. Heideggerio, J.-P. Sartre’o, M. Merleau-Ponty koncepcijų analize, siekiama atskleisti transcendentalinio metodo ir ontologinių intuicijų sintezės realizavimo prielaidas, pagrindines idėjas bei programinius tikslus. Egzistencinis mąstymas analizuoja tas pagrindines žmogiškosios realybės struktūras, kurios dalyvauja konstituojant kokio nors esinio prasmę. E. Husserlis atsisakė konstruktyvaus transcendentalizmo idėjos ir pavertė sąmonę natūraliu, būtinu bei universaliu bet kokios daiktinės prasmės funkcionalumo fonu. Pohuserliškojoje fenomenologijoje iš esmės atsisakoma suprasti subjekto konstitutyvinę veiklą žmogiškojo subjektyvumo imanentinės analizės pagrindu, egzistenciniame mąstyme atsiranda hermeneutikos motyvai. Šio mąstymo rūpestis kyla iš intencionalinio dialogo ir žmogaus perceptibilumo vidinio ryšio refleksijos. Sielos perceptibilumas yra jos ontologinio funkcionalumo natūralus fonas, specifiškai žmogiškojo atvirumo būčiai forma. Būties klausimas iš esmės sutampa su šio perceptibilumo adekvataus išreiškimo būdo pasirinkimo klausimu.
Highlights
L. Kanto po,iūriu, kick,icnas klausimas gali būti nagrinėjamas santykinai savarankiškai, pavyzdžiui, "ką aš galiu žinoti" - metafizikos kompetencija, "ką aš privalau daryti" - morall.-s, ir t.t. Tačiau pačia hendriausia prasme \isi šie klausimai sutapatinami su 'ieninteliu - "kas yra žmogus?" ir tyrinėjami transcendentalinės nuost;itos horizonte, atsklei džiant būtinas pažinimo gali'!'yhės sąlygas, moralės sąlygas ir l.l. Šitaip nusta toma tam tikra antropologinės, gnoseologinės ir ontologinės problematikos pusiausvyra baigtinio žmogiškojo patyrimo transcendentalinės refleksijos erd vėje.
Šių klausimų formulavimas pasuka egzistencinio mąstymo ašj j transcen dentallnės filosofijos perspektyvą, kurioje numanoma, kad kok5 nors daikw 1all bOti suprastas tik kaip paties suprantančiojo artikuliuotas daiktas, t.y. su pratimo plimyWs ųly1os sulyginamos su supratimo esmės supratimo, realii.avimo plimybėmis.
Kartu kokio nors esinio supratimo galimybės koreliuojamos su paties esinio kaip tokio buvimo sąlygomis, tad principinė nuostata formuluojama gitaip: būtis - "būties" interpretacijų lmreliatas bei funkcija.
Summary
L. Kanto po,iūriu, kick,icnas klausimas gali būti nagrinėjamas santykinai savarankiškai, pavyzdžiui, "ką aš galiu žinoti" - metafizikos kompetencija, "ką aš privalau daryti" - morall.-s, ir t.t. Tačiau pačia hendriausia prasme \isi šie klausimai sutapatinami su 'ieninteliu - "kas yra žmogus?" ir tyrinėjami transcendentalinės nuost;itos horizonte, atsklei džiant būtinas pažinimo gali'!'yhės sąlygas, moralės sąlygas ir l.l. Šitaip nusta toma tam tikra antropologinės, gnoseologinės ir ontologinės problematikos pusiausvyra baigtinio žmogiškojo patyrimo transcendentalinės refleksijos erd vėje. Šių klausimų formulavimas pasuka egzistencinio mąstymo ašj j transcen dentallnės filosofijos perspektyvą, kurioje numanoma, kad kok5 nors daikw 1all bOti suprastas tik kaip paties suprantančiojo artikuliuotas daiktas, t.y. su pratimo plimyWs ųly1os sulyginamos su supratimo esmės supratimo, realii.avimo plimybėmis.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
