Abstract
The article analyses the strategies of employing intertexts –primarily, allusions – in contemporary Lithuanian media. The study relies on the idea that recognition of an allusion in text and its appropriate interpretation shows that both the author and the reader belong to the same cultural circle which can be identified on the basis of age, education, field of interests and other factors. In order to reach her/his audience, a publicist has to write in the language that the audience understands best. Therefore, if a reader fails to recognise allusions or s/he interprets them differently than intended, s/he is not part of the cultural circle.
 
 The selected method of the study was testing respondents in order to determine how effectively allusions are recognised and interpreted by a small yet significant segment of the readership, namely, students aged 18 to 20. The respondents had to identify and interpret allusions in fifty sentences collected from articles by Rimvydas Valatka, a distinguished Lithuanian publicist, whose writings are characteristic of rich rhetorical expression. The results demonstrate that only about one fourth of respondents interpret publicistic allusions adequately:
 Adequate interpretation – 27%, unreasonable interpretation – 25%, no interpretation – 48%.
 The statistics of the recognition and interpretation of allusions used in the texts fluctuates considerably in different areas of precedent texts: Biblical allusions – 37%, folklore allusions – 32%, historical allusions – 12%, cinematographic allusions – 49%, cultural allusions – 25%, literary allusions – 25%.
 It is possible to conclude that numerous intertexts used by Rimvydas Valatka are not targeted at the student-age audience, except for the obvious shift from the Soviet- and Russian-specific items (only 11% of precedent texts that belong to this category were identified by respondents) and that this segment of the readership remains in the periphery of Rimvydas Valatka’s cultural circle.
Highlights
Išradingos retorinės sintaksinės figūros suteikia skaitytojui estetin malonum, metafor ir metonimij reikšmi žaidimas skatina žavėtis autoriaus išmone, o intertekstai domūs tuo, kad j egzistavimas suponuoja aktyvaus recipiento dalyvavim, kai tekstas tampa šachmat partija, m sle
Ar esama dėsningum, tendencij, kurias ūt galima išreikšti statistiškai? Gal gale, ar nenutinka taip, kad žurnalisto, vartojančio tik jo kartai suvokiamas aliuzijas, pastangos elieka tik vox clamantis in deserto, nes jeigu adresatas nepaste ėjo intertekst arba juos interpretavo ne pagal autoriaus sumanym, galima manyti, kad autoriaus pasirinktas retorinis metodas yra nepakankamai efektyvus, ir tada elieka ar a keisti adresat, arba metod
4 R.Valatka š tekst laiko mišria aliuzija – i line ir folklorine, et čia ji traktuojama kaip i linė
Summary
Intertekstualumas žiniasklaidoje pastaraisiais dešimtmečiais, anot kai kuri autori , yra tapęs post-struktūralistinės minties „intelektine valiuta , o „kultūrinės aliuzijos, esiremiančios glo alia kultūra, yra turtingas ir patrauklus publicistikos išteklius (Jian-Shiung Shie 2011, 59). Mokslinėje literatūroje intertekst ir aliuzijos termin vartojimas vairuoja, todėl aiškumo dėlei apibrėšime j vartojim šiame straipsnyje. Intertekstualumu šio tyrimo rėmuose vadiname vieno teksto inkorporavim kitame tekste, gyjant citatos, aliuzijos, referencijos ir pan. Taip aliuzijos dažniausiai suvokiamos anglakal ėje mokslo literatūroje, o terminas alluding reiškia ryš , siejant precedentin tekst su adresatui skirtu tekstu; lietuviškai j galėtume pavadinti aliuziniu ryšiu. Siauresnioji aliuzijos reikšmė – kaip viena iš interteksto form greta tiesioginės ar anoniminės, citatos, referencijos ir kt: „Aliuzija Šiame straipsnyje aliuzija us vartojama kaip interteksto sinonimas, et jeigu reikės j atskirti nuo citatos, referencijos ir t.t., naudosimės ir siauresni ja, R. Precedentiniai tekstai šiame straipsnyje sinonimiškai vadinami ir referenciniais tekstais, suvokiant juos ne tik kaip literatūros kūrinius, et ir istorinius vykius, reklamas, kasdienio gyvenimo realijas bei tam tikrus tekst požymius, pavyzdžiui, eilėdar , apskritai autoriaus stili. Individo patirties ir žini visuma, kuria remiantis paste imi ir interpretuojami intertekstai, šiame straipsnyje vadinama foninėmis žiniomis
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
