Abstract

Straipsnyje, remiantis tarybinės literatūros apžvalga, apibrėžiamos teorinės biologijos ir teorinės medicinos kūrimo pagrindinės tendencijos, pateikiami jų bendrieji ir specifiniai bruožai. Nurodomos šiuolaikinės teorinės biologijos vystymosi kryptys: biologinė-teorinė (apibendrina empirinę medžiagą ir ieško bendrų principų gyvybės pagrinduose), fizinė-cheminė (termodinaminis metodas gyvybiniams reiškiniams tirti) ir formalinė (būdingos dedukcinės mokslų sąvokos, išplaukiančios iš teorinių teiginių ir dedukcijos keliu grįžtančios prie faktinių duomenų). Pagrindinis medicinos uždavinys – išvystyti organizmo apsaugines ir adaptacines jėgas, adekvačias išorinei aplinkai, socialinėms sąlygoms, nustatyti individo silpnąsias vietas, jas sustiprinti, laiku pataisyti ir kompensuoti gyvybinių procesų reguliacijos sutrikimus, siekti, kad žmogaus organizmas maksimaliai išugdytų ir darniai išnaudotų savo gyvybines jėgas. Pabrėžiama žmogaus socialinės prigimties deramo vertinimo problema šiame procese. Išsakomi pastebėjimai apie medicinos genetizacijos perspektyvas – autoriaus nuomone, utopiška ir metodologiškai neteisinga siekti bendrąją žmogaus patologiją valdyti genetika.

Highlights

  • Minėtiems medicinos uždaviniams spręsti reikalingos tvirtos žmo­ gaus fiziologijos, biochemijos, endokrinologi­ jos, biokibernetikos, genetikos ir kitos žinios, kuriomis turi būti moks­ liškai pagrįsta racionali žmogaus mityba, mokymo ir darbo režimas, individualizuotas aplinkos dirgiklių poveikis, sutvarkyta mikro­ aplinka ir makroaplinka

  • Minėtiems medicinos uždaviniams spręsti reikalingos tvirtos žmo­ gaus fiziologijos (ypač jo nervų sistemos), biochemijos, endokrinologi­ jos, biokibernetikos, genetikos ir kitos žinios, kuriomis turi būti moks­ liškai pagrįsta racionali žmogaus (ypač vaikų) mityba, mokymo ir darbo režimas, individualizuotas aplinkos dirgiklių poveikis, sutvarkyta mikro­ aplinka ir makroaplinka

Read more

Summary

Introduction

Palyginus su teorine biologija, turi esminių skirtumų, nes žmogus yra ne tik biologinė būtybė. Be abejo, ne­ daug pasako, nes reaktyvumo sąvoka, kaip ir patologinio proceso bei li­ gos sąvokos, yra neapibrėžta ir neaiški.

Results
Conclusion
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.