Abstract
Pastarasis dešimtmetis paveldo apsaugos srityje yra susijęs su 2005 m. įsigaliojusiu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Ryškiausi pokyčiai vyko archeologinio paveldo apskaitos, apsaugos reikalavimų įteisinimo bei archeologinių tyrimų reglamentavimo srityse. Apskaitos problematika aptariama vertinimo, paveldo objektų gradacijos ir paveldosauginių apribojimų taikymo aspektais. Straipsnyje taip pat nagrinėjamos šios archeologinio paveldo apsaugos priemonės: informavimas apie žemės plotui taikomusarcheologinio paveldo apsaugos apribojimus; galimų veiklų ir sąlygų archeologinio paveldo objekto teritorijoje ir apsaugos zonoje nustatymas; archeologinių tyrimų privalomumo atvejų apibrėžimas. Aptariamas rcheologinių tyrimų reglamentavimas, archeologinio paveldo apsaugos in situ klausimas.
Highlights
archaeological heritage protection was determined by the Law on Protection
which came into force
there are more than 450 heritage objects
Summary
Pirmasis valstybinis archeologinio paveldo objektų sąrašas buvo patvirtintas 1972 m. (Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, 1973). 2005 m. pradžioje, prieš įsigaliojant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, kultūros paveldo apskaitoje buvo apie 2 500 archeologinio paveldo objektų[2]. Archeologinio paveldo objektų buvo paskelbta valstybės saugomais ir tai, palyginti su kitomis nekilnojamojo kultūros paveldo rūšimis[6], yra labai geras rodiklis (Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, 2005). Reikėtų pažymėti, kad dar ir šiandien Kultūros vertybių registre yra apie 20 „senųjų“ archeologinių objektų Visų registruotų archeologinio paveldo objektų), „perėjusių“ iš Kultūros ir istorijos paminklų sąrašo, kuriems teritorijos ribos nenustatytos iki šiol ir neparengta jų apskaitos dokumentacija[8]. Pagal naujas NKPAĮ nuostatas pradėti tikslinti jau Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre registruotų ir iš senųjų sąrašų „paveldėtų“ archeologinio paveldo objektų duomenys – užpildomi nauji apskaitos dokumentai – vertinimo tarybos aktai. Į tuometinį Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą, neparengus būtinos apskaitos dokumentacijos, buvo įrašyta daugiau kaip 1 300 archeologinio paveldo objektų. Jono Krikštytojo bažnyčiai parengtas vienas vertinimo tarybos aktas, ji Kultūros vertybių registre registruota kaip vienas objektas, nors bažnyčiai nustatyti keturi skirtingi vertingųjų savybių pobūdžiai: sakralinis, architektūrinis, dailės ir archeologinis
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
