Abstract

Straipsnyje pristatomas Lietuvos partizanų vadovybės prozopografinis tyrimas. Surinkti duomenys leido nuosekliai išskirti ir aptarti tiriamų asmenų skirtumus ir panašumus šiose srityse: kartų, šeimos, socialinės bei teritorinės kilmės, civilinio ir karinio išsilavinimo, veiklos iki pasitraukimo partiza­nauti, darbų ir nuopelnų įsitraukus į ginkluotą antisovietinį pogrindį. Gauti rezultatai leido sukurti gana aiškų ir tolygų laisvės kovų vado paveikslą: kilęs iš tris ar daugiau vaikų turinčios ūkininkų šeimos, įgijęs vidurinį išsilavinimą, tarnavęs kariuomenėje, vedęs, Lietuvos išlaisvinimo klausimu užsiangažavęs dar iki tapimo laisvės kovotoju.

Highlights

  • Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo vykusi ginkluota rezistencija – vienas svarbiausių mūsų valstybės ir tautos istorijos epizodų

  • This article is devoted to the question that has not received many attention from historians so far: Can we find any similarities among the biographical details of Lithuanian partisan leaders? Prosopography has been chosen as the main method of this research, since it targets the common aspects of people’s lives, emphasizes the external similarities and differences between individuals within a particular population and in this way helps the researcher to reach the aim of a study

  • During the Soviet and Nazi occupations, 68% of future leaders of the armed anti-Soviet resistance belonged to numerous underground resistance organizations, such as the Lithuanian Freedom Army, the Lithuanian Activist Front, or showed their disloyalty to the regime in some other ways

Read more

Summary

35 Čia svarbiausią vietą užima pačių vadų rašytinis palikimas

Vakarų Lietuvos partizanų eilėraščiai ir dainos 1945–1953 m., Vilnius, 1991. Lietuvos partizanų Žemaičių apygarda (1945– 1953 m). Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952 m.). Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945– 1952 m.). Kašėta (sud.), Laisvės kovos 1944–1953 m., Kaunas, 1996. Vertėtų išskirti naudingiausius ir informatyviausius leidinius – Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 (II–VIII t.)[42], čia išspausdintos Lietuvos karininkų biografijos (daugelis partizanų vadų turėjo karininko laipsnį arba toks jiems buvo suteiktas po mirties), leidinio Lietuva: enciklopedija trys tomai, skirti biografijoms[43], kai kuriais atvejais papildo, patikslina informaciją. Itin naudingos tyrimui buvo ir internete[44] Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) skelbiamos atskirų partizanų biografijos, kuriose neretai galima rasti žinių apie šių tėvus, jų veiklą, socialinę padėtį, šeimų likimus, neretai išsamiau nei kituose šaltiniuose apibūdinama ir pasipriešinimo veikla, žūties aplinkybės.

Partizanų vadų kartos
Civilinis ir karinis išsilavinimas
Veikla nepriklausomoje Lietuvoje
Findings
Veikla pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos metu
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.