Abstract

Straipsnyje analizuojama, kaip XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistai kritikavo dekaloge išdėstytus krikščioniškuosius moralės principus ir normas, nurodydami jų klasinį turinį. Teigiama, kad įsakymu „nevok“ draudžiama tik kriminalinio pobūdžio svetimo turto pasisavinimo forma, bet nedraudžiamas dirbančiųjų išnaudojimas, tautų pavergimas ir pan. Lietuvos ateistai teigė, kad įsakymas „nežudyk“ gina išnaudotojų klasės interesus, nes turi sutrukdyti darbo žmonių kovą prieš savo išnaudotojus. Lietuvos ateistinė literatūra įsakymą „mylėk savo artimą“ vertino iš švietėjiškų abstrakčios moralės, žmogaus prigimties pozicijų, nenagrinėjo jo reikšmės istorinių aplinkybių. Nematydami, kad moralė yra susijusi su visuomenės ekonominiu pagrindu, Lietuvos ateistai, kaip ir bažnytininkai, iš esmės laikėsi idealistinių pozicijų. Marksizmo požiūriu, moralės normos ir jų turinys priklauso nuo ekonominių visuomenės sąlygų. Kiekviena visuomeninė ekonominė formacija suteikia dekalogo įsakymams savo turinį. Dievo įsakymų klasinio turinio aiškinimas konkrečiomis imperializmo formavimosi sąlygomis atliko teigiamą vaidmenį – ugdė žmonių sąmonę.

Highlights

  • XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistai daug dėmesio sky­ rė pagrindiniams dekaloge išdėstytiems moralės principams ir normoms, nurodė jų klasinį turinį.

  • Įsigilinus į jų esmę, lengva pastebėti, kad čia draudžiama tik viena svetimo turto pasisavinimo forma, ir tai ne pati svarbiausia, o tik ta, kuri yra kriminalinio pobūdžio.

  • Aiškindami, kodėl yra draudžiama tik tam tikra svetimo turto pasisa­ vinimo forma (kriminalinė vagystė), Lietuvos ateistai nurodė, jog tuo siekiama išsaugoti išnaudotojų turto neliečiamybę, siekiama, kad darbo žmonės nesikėsintų į jį 9 Dievo įsakymu „nevok" bažnyčia vykdo savo ideologinę funkciją.

Read more

Summary

Introduction

XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistai daug dėmesio sky­ rė pagrindiniams dekaloge išdėstytiems moralės principams ir normoms, nurodė jų klasinį turinį. Įsigilinus į jų esmę, lengva pastebėti, kad čia draudžiama tik viena svetimo turto pasisavinimo forma, ir tai ne pati svarbiausia, o tik ta, kuri yra kriminalinio pobūdžio. Aiškindami, kodėl yra draudžiama tik tam tikra svetimo turto pasisa­ vinimo forma (kriminalinė vagystė), Lietuvos ateistai nurodė, jog tuo siekiama išsaugoti išnaudotojų turto neliečiamybę, siekiama, kad darbo žmonės nesikėsintų į jį 9 Dievo įsakymu „nevok" bažnyčia vykdo savo ideologinę funkciją.

Results
Conclusion
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call