Abstract
Vilniaus bazilijonų spaustuvė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Joje spausdinta lenkų, lotynų, bažnytine slavų, lietuvių, latvių kalbomis, bazilijonų išleistose knygose yra kūrinių ir kitomis Europos kalbomis: italų, prancūzų, graikų, anglų. Platindami įvairiakalbę literatūrą bazilijonai prisidėjo prie daugiatautės LDK kultūros formavimosi bei modernios visuomeninės raidos. Vilniaus bazilijonų knygos yra sulaukusios tyrinėtojų dėmesio, bet iki šiol mažai tirtos materialinės sąlygos, kuriomis vyko leidybinė bazilijonų veikla. Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi klausimai, susiję su spaustuvės veiklos organizavimu nuo XVII a. iki spaustuvės uždarymo ir išpardavimo 1845 m.: spaustuvės lokalizacija ir patalpos, teisinė padėtis, valdytojai ir darbuotojai, techninis įrengimas, produkcijos realizavimas. Spaustuvės materialinių sąlygų tyrimas padeda atskleisti veiksnius, lėmusius spaudos darbų raidą ir nuosmukį, suprasti įvairiakalbės kelių konfesijų produkcijos atsiradimo priežastis institucinėje įmonėje.
Highlights
The book production process was fairly well organized, and this allowed the printing press to operate continuously and profitably for several decades
Books were printed in the Polish, Latin, ecclesiastical Slavonic, Lithuanian and Latvian languages
The article is the first attempt ever to analyse the organizational aspects of activities in the said printing house such as its localization and premises, legal situation, managers and employees, technical equipment and sales of the printed material
Summary
Rytų apeigų katalikų (Unitų) bažnyčia, suvienijusi LDK stačiati kius su Katalikų bažnyčia, buvo įsteigta 1596 m. Spaustuvė buvo atnaujinta Vilniuje metropolito Gabrieliaus Kolendos[30] bei Vilniaus vienuolyno vyresniojo Joano Malachovskio, tačiau veikė tik iki 1673 metų. Lietuvos provincijos Bazilijonų ordino vyresnybės nutarimu Vilniuje buvo naujai įsteigta ir aprūpinta fundacijomis spaustuvė[37]. Tuomet Vilniaus bazilijonų vienuolyno santykiai su spaustuve apsiribojo tik ūkiniais reikalais: vienuolynui pavesta aprūpinti spaustuvės darbuotojus maistu, o patalpas – kuru ir apšvietimu. 11 164 auksinai buvo panaudoti spaustuvės reikmėms, o 13 753 auksinai provincijos vyresnybės pavedimu, kaip minėta, perduota Barūnų vienuolynui[47]. Vilniaus bazilijonų spaustuvė išspausdino daugiau kaip 300 knygų ir brošiūrų lenkų, lotynų, bažnytine slavų, lietuvių kalbomis. Po Rytų apeigų katalikų bažnyčios ir Bazilijonų ordino panaikinimo Vilniaus Švč. Bazilijonų spaustuvės kirilikos šriftai, graviūros ir atsklandos kaip žaliava buvo parduoti Vilniuje[67]
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
