Abstract
1. The purpose of this survey was to find out how the process of distinction of grammatical knowledge systems of similar morphological and syntactic word concepts develops. A complex interaction of this knowledge (whose individual traits have both similarities and differences) requires to analyze “the difference inside the sameness” (Engels) and thus helps to identify different stages of development of the most complex form via contrasting distinctive objects. The quality of contrasting (as the substantiation of difference) was the key criterion for determination of the stages of differentiation of similar grammatical knowledge.
 2. For that purpose, an individual declarative experiment was carried out with 19 students of the sixth grade and 23 students of the seventh grade. The object of investigation was to examine students’ abilities to distinguish (practically and theoretically): a) a noun and a subject of a sentence; b) a verb and a predicate; c) an adjective and an attribute; d) a part of speech and a part of a sentence. At the beginning students had to mark in the text, for instance, verbs and predicates, then define them and point out their differences.
 3. Five stages of differentiation of parts of speech from parts of sentence, characteristic to students, have been established: first, when parts of speech and parts of sentence are considered absolutely identical or just ranged (without any identification in any sense); second, when established similarity and difference are not yet inter-dependable as grammatical categories of gender and voice (similarity is not yet a basis to establish a difference); third, when determination of an outer inessential difference is based on identification of a general feature; fourth, differentiating is made according to the main but not equivalent to parts of speech and parts of sentence, feature; fifth, differentiation through sameness according to essential feature.
 4. The fact that the majority of students in VI-VII grades remain in the third and fourth stages can be explained by an unsolved issue in grammar teaching methods regarding contrasted parts of speech and parts of sentence, and the course-book of their the mother tongue does not include the comparison of these grammatical concepts (nor possibilities to compare them).
Highlights
Aštuonmetėje mokykloje neliks vietos tokiems faktams, kai moki niai „atmintinai mokosi apibrėžimus ir taisykles, bet dažnai neįsisąmo nina esminių tos ar kitos sąvokos požymių, negali sugretinti atskirų kalbos reiškinių pagal panašumą ar skirtumą, sunkiai motyvuoja savo atsakymus"1 Mokiniai turės įsisavinti ne viską, o tai, kas svarbiausia, t. y. kiekvieno mokomojo dalyko pagrindus, žinių sistemas, nes tik sistemin gomis žiniomis galima pasinaudoti gyvenime, pritaikyti jas praktikoje
Kokias pakopas mąstymas praeina, kai lyginamos, pavyzdžiui, tik sąvokos, neaišku ir tai, kodėl gautas tas ar kitas rezultatas, kiek ir kaip ši rezultatą sąlygoja mąstymo procesas
Apie ryšį tarp abiejų lyginimo pusių kalbama gana dažnai, bet pasitenkinama išorine prasme: išskaičiuojama, kokių požymių -panašių ar skirtingų - tiriamieji nurodo daugiau, ginčijamasi, ką lengviau paste bėti - objektų panašumą ar skirtumą, o neatkreipiamas dėmesys į tai, kad daugeliu atvejų iš tiriamųjų tereikalaujama išvardinti panašius ir skirtingus objektų bruožus, neįžvelgiant vidinio ryšio tarp to, kas bendra ir skirtinga
Summary
Aštuonmetėje mokykloje neliks vietos tokiems faktams, kai moki niai „atmintinai mokosi apibrėžimus ir taisykles, bet dažnai neįsisąmo nina esminių tos ar kitos sąvokos požymių, negali sugretinti atskirų kalbos reiškinių pagal panašumą ar skirtumą, sunkiai motyvuoja savo atsakymus"1 Mokiniai turės įsisavinti ne viską, o tai, kas svarbiausia, t. y. kiekvieno mokomojo dalyko pagrindus, žinių sistemas, nes tik sistemin gomis žiniomis galima pasinaudoti gyvenime, pritaikyti jas praktikoje. Kiekvienas šis veiksmas yra laips niškas, pereinąs keletą pakopų nuo elementaraus 'lyginimo ar apibendri nimo iki sudėtingiausių mąstymo operacijų, kuriomis· atskleidžiami gilūs vidiniai reiškinių ryšiai. Psichologinėje ir pedagoginėje literatūroje dar per mažai nagrinėjamas klausimas apie atskirų mąstymo procesų vysty mąsi, yra nemaža painiavos lyginimo, abstrahavimo ar apibendrinimo pakopų aprašymuose ir aiškinimuose. Šiame straipsnyje nagrinėjama tik kai kurių gramatinių sąvokų skyrimo pakopos, t.
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
