Abstract

The paper sets out to discuss the correlation between the semantic relationships of de re and de dicto type of subordinate clauses of time and grammatical tense forms of predicates. The de dicto type of subordinate clauses is seen as correlating with the predicate expressed by the present and future tense forms of the verb and the usage of conjunctive words in the most general temporal meaning (kai/kada/kuomet/kol ‘when/while'). The above grammatical features of predicates and lexical preferences of conjunctive words usually determine that the meaning in the clauses of time is intertwined with other meanings. Preference to clauses of time over conditional clauses in particular discourses is mostly concerned with a well-developed communicative competence of the addressor. Displacing syntactic roles of components in a subordinate clause of time is only possible in very rare cases when reference is made to an idiosyncratic context of the situation of utterance.

Highlights

  • Apibendrinimus ar ketinimus perteikiančių sakinių predikatų pagrindą sudaro „belaikės“ [9] ar įvykių konkrečiai laike nesusiejančios asmenuojamųjų veiksmažodžių esamojo arba būsimojo laiko formos, pvz.: (4) [...] Blogai, kai visi filmai kuriami pagal tą patį standartą.

  • Prijungiamieji laiko sakiniai, kurių dėmenų pagrindą sudaro esamojo laiko veiksmažodžių formos, gali nurodyti ne tik konkrečiai vykstančius veiksmus su deiktine dabarties laiko nuoroda (de re semantinis ryšys), bet ir perteikti apibendrinamojo ar aforistinio pobūdžio teiginius, nesaistomus su laiku [10].

  • Neapibrėžto [12] laiko nuorodą ar neapibrėžtumo laike reikšmę išryškinti padeda ne vien bendriausios reikšmės jungiamieji žodžiai (kai, kada), bet ir veiksmažodžio būti 3 asmens forma yra (kuri gali būti praleidžiama) arba jos žymėti variantai būna, esti – todėl ir prijungiamųjų laiko sakinių dėmenys, kurių vienu iš predikatų eina veiksmažodžių yra/būna/esti formos, paprastai suvokiami kaip susiję de dicto ryšiu, pvz.: (11) [...] kai būna kita meilės rūšis – prieraišumas, vienas žmogus labai dažnai yra priklausomas nuo kito.

Read more

Summary

Introduction

Apibendrinimus ar ketinimus perteikiančių sakinių predikatų pagrindą sudaro „belaikės“ [9] ar įvykių konkrečiai laike nesusiejančios asmenuojamųjų veiksmažodžių esamojo arba būsimojo laiko formos, pvz.: (4) [...] Blogai, kai visi filmai kuriami pagal tą patį standartą. Prijungiamieji laiko sakiniai, kurių dėmenų pagrindą sudaro esamojo laiko veiksmažodžių formos, gali nurodyti ne tik konkrečiai vykstančius veiksmus su deiktine dabarties laiko nuoroda (de re semantinis ryšys), bet ir perteikti apibendrinamojo ar aforistinio pobūdžio teiginius, nesaistomus su laiku [10].

Results
Conclusion
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call