Oksyvos kultūra dešiniajame žemutinės Vyslos krante

Milena Teska

doi:10.15388/archlit.2014.15.4882

Abstract

Oksyvos kultūra, kaip nauja vėlyvojo ikiromėniškojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, susidarė dėl keltų pasaulio įtakos bei Pševorsko ir Jastorfo kultūrų impulsų III a. prieš Kr. (A1 periode). Kultūros vardas kilo nuo vietovės Oksywie (Oxhцft), šiandieninio Gdynės miesto dalies, apie 10 km į šiaurę nuo Gdansko, kur buvo atidengtas šios kultūros kapinynas. Pradžioje ši kultūra užėmė visą dešiniąją žemutinės Vyslos pusę ir sritį prie Chełmno (Kulmo). Klasikiniame periode A2 kultūra užėmė ir sritį Pomeranijoje. Archeologinių šaltinių duomenimis, čia buvo įsikūrusios vietinių gyventojų grupės – Pomeranijos kultūros tęsėjos. Dėl materialinės kultūros pokyčių ir galbūt gotų diktuojamų laidojimo papročių iš Oksyvos kultūros ikiromėniškojo laikotarpio A3 periodo pabaigoje ir romėniškojo laikotarpio B1 periodo pradžioje išsivystė Wielbarko kultūra. Archeologinę medžiagą, reprezentuojančią Oksyvos kultūrą šioje Vyslos srities dalyje, sudaro archyvinė medžiaga (apie radinius, aptiktus iki Antrojo pasaulinio karo) ir archeologijos paminklai. Svarbiausią grupę tarp prieškario kolekcijų sudaro archyvinė medžiaga, kurią surinko Waldemaras Heymas (Heym). Šis žmogus į archeologijos istoriją pirmiausia pateko kaip Heimatmuseum Marienwerder vadovas. Dėl Antrojo pasaulinio karo maišaties didžioji W. Heymo rinkinio dalis yra negrįžtamai dingusi arba išbarstyta. Likusi tik informacija apie pavienius artefaktus. Naujausi archeologiniai rinkiniai yra tik prieškario medžiagos papildymas. Jie nėra svarbiausia šio Vyslos srities regiono Oksyvos kultūros kolekcijos dalis. Turimas medžiagos rinkinys reprezentuoja Oksyvos kultūrą visu ikiromėniškuoju laikotarpiu, t. y. nuo periodo A1 iki periodo A3. Dalis rinkinio yra iš to laikotarpio kapinynų, kaip antai Bystrzec (buv. Weisshof, Kreis Marienwerder) arba Stary Targ (buv. Altmark, Kreis Stuhm). Kapai, kuriuose rasta ginklų (ietigalių, kalavijų, antskydžių), yra ypač svarbūs, tačiau jie žinomi tik iš A2 periodo ir A3 periodo baigiamosios stadijos. Iš minėto laikotarpio ankstyviausio horizonto galima kalbėti apie Pomeranijos varpinius kapus ir Jastorfo kultūros įtaką. Geriau pažįstama Pševorsko kultūros įtaka, ypač Oksyvos kultūros puodininkystei. Sumanymas nustatyti Oksyvos kultūros gyvenviečių chronologiją pagal išlikusią medžiagą ir kaupiamą informaciją, kuri daugiausia fragmentiška, yra sunkiai įvykdomas. Kitu atveju tai klausimas, į kurį turėtume atsakyti. Oksyvos kultūros arheologinė medžiaga iš šitos Vakarų Prūsijos srities yra svarbi bendram Oksyvos kultūros paveikslui identifikuoti, ji reikšminga ne tik šiam Vyslos regionui.Iš vokiečių kalbos vertė Mykolas Michelbertas

Highlights

This thesis is an attempt to outline the settlement changes, taking place in the area in question from the 2nd century BC to the early 1st century AD
The summary attempts to present the image of the Oksywie Culture in the younger Pre-Roman Iron Age as it appears based on the materials from this region of the lower Vistula area
The Oksywie culture materials from the right-bank lower Vistula fit into the whole younger Pre-Roman Iron Age

Summary

Introduction

This thesis is an attempt to outline the settlement changes, taking place in the area in question from the 2nd century BC to the early 1st century AD. The summary attempts to present the image of the Oksywie Culture in the younger Pre-Roman Iron Age as it appears based on the materials from this region of the lower Vistula area.

Results

Conclusion