Abstract
Straipsnyje dviejų paskutinių Lietuvoje patvirtintų nusikaltimų prevencijos programų pavyzdžiu analizuojami nusikaltimų prevencijos pagrindai, kertinės nuostatos, veiksmingumo prielaidos ir ideologinis kontekstas. Nusikaltimų prevencijos siekiai ir kuriamos priemonės jiems įgyvendinti priklauso nuo požiūrio į nusikalstamo elgesio esmę, kurį formuoja ir vyraujantis socialinis tikėjimas, ir turimos kriminologinės žinios bei noras ir gebėjimas jomis pasinaudoti. Nusikaltimų prevencijos karžygiai dažniausiai sulaukia visokeriopo palaikymo, nepaisant kylančios ar prognozuojamai kilsiančios grėsmės, su kuria jie pasiryžę kovoti, dydžio bei realumo, taip pat pasirinktų ir siūlomų priemonių (ginklų) veiksmingumo. Todėl viena iš kriminologijos mokslo užduočių yra siūlomus nusikaltimų prevencijos modelius, nuostatas, priemones kritiškai įvertinti per sukauptų žinių ir reflektuotos praktikos prizmę, tai ir mėginama padaryti šiame straipsnyje, skatinant tolesnę mokslinę diskusiją.
Highlights
JT yra priėmusios bent keliasdešimt įvairaus pobūdžio dokumentų, kuriais siekiama kurti ir vienodinti esmines nusikaltimų prevencijos nuostatas, atitinkančias pamatines žmogiškąsias vertybes ir žmogaus teisių standartus, orientuotas į gerosios praktikos pavyzdžius
Tokio bendrumo poreikis itin padidėjo atpažinus beveik visoms pasaulio šalims bendras aktualijas ir jų sprendimo problemas
The article deals with the theoretical backgrounds of crime prevention, the criteria of their effectiveness and the ideological context
Summary
Nusikalstamo elgesio esmės, reikšmės, kilmės, priežasčių, sąlygų vertinimas, o kartu ir įsivaizdavimai bei siūlymai, kaip į jį valstybei reaguoti ir (ar) užkirsti jam kelią, priklauso nuo vyraujančios ideologijos, galima sakyti – vyraujančio socialinio tikėjimo. Viešojo saugumo plėtros programos 4 punkte teigiama, kad programa tęsiamas Nacio nalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos, nuostatų, kurios išliko aktua lios ir svarbios esant dabartinei situacijai, įgyvendinimas, tačiau formaliai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas, patvirtinęs šią programą, nebegalioja ir toks teiginys tėra deklaratyvus, nes nėra aišku, kurios gi nuostatos išliko „aktualios ir svarbios“. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad santykiniai registruoto nusikalstamo elgesio skaičiai Lietuvoje (maždaug 2 600 registruotų nusikalstamų veikų 100 000 gyventojų) vis dar[6] yra labai maži, palyginus su Vakarų Europos šalimis, įvairūs tyrimai rodo didelį latentiškumą Iš kriminologinių tyrimų žinoma ir tai, kad gyventojų nesaugumo jausmui ir baimėms didžiausią įtaką daro žiniasklaida (Dobrynina, 2008), įvairios (net ir toli nutinkančios) nelaimės ir katastrofos, taip pat asmeniniai socialiniai ir psichologiniai sunkumai ir pan., o ne realios nusikalstamos veikos ar jų dinamika. Kad nei viena, nei kita programa nėra vien tik gera ar vien tik bloga, tačiau jų kokybės skirtumai analizuojamu požiūriu akivaizdūs
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
