Abstract
Straipsnyje analizuojamas neurozės diskursas prancūzų rašytojo Joriso-Karlo Huysmanso romane Atvirkščiai (1884). Nors neurozė kaip liga siejama su psichikos sutrikimais, tačiau romane ji įtraukiama ir į protagonisto genealogijos lauką ir kartu tampa kūrinio intrigos pakaitalu. Romane rašytojas, tiksliai vaizduodamas neurozės savybes ir ypatumus, parodo, kad ši liga suteikia Dezesentui ir tam tikrą postūmį kūrybos link. Nors piešdamas Dezesentą Huysmansas remiasi žmogaus fiziologija, būdinga natūralizmui, tačiau įkūnydamas priešpriešas, būdingas dekadentizmui, nuosekliai atskleidžia ir modernaus žmogaus gimimą. Su neuroze romane yra siejama ir Dezesento kaip dendžio situacija. Jo estetinė teorija grindžiama pojūčiais ir išmone. Neatsitiktinai neurozė, iškylanti kaip žmogaus kūno fizinė reakcija, sukelia protagonisto apmąstymus ir apie dvasinį skausmą, kuris liudija apie asmenybės vidinį skilimą.
Highlights
In the novel neurosis arises as an outcome of naturalism it is a sign of idiosyncrasy and results in the formation of new perceptions of the world
The writer explains the causes of neurosis by, first of all, the genealogy of Jean Floressas Des Esseintes
The writer depicts neurosis in detail, from genesis, to evolution, to some phases, he shows that namely neurosis makes Des Esseintes turn to creative activity since he wants to be unique, and that wish inevitably stimulates his inclination for beauty and arts
Summary
Des Esseintes’ dandyism is linked to neurosis, namely neurosis makes him admire himself like Narcissus, stay outside the mainstream, become a sensitive artist. Nors neurozė kaip liga siejama su psichikos sutrikimais, tačiau romane ji įtraukiama ir į protagonisto genealogijos lauką ir kartu tampa kūrinio intrigos pakaitalu. Tiksliai vaizduodamas neurozės savybes ir ypatumus, parodo, kad ši liga suteikia Dezesentui ir tam tikrą postūmį kūrybos link.
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have