Nekoduojančiųjų RNR reikšmė astmos patogenezei

Abstract

Astma serga daugiau nei 300 milijonų žmonių visame pasaulyje ir 250 000 kasmet jų miršta, o ligos patogenezė vis dar nėra pakankamai ištirta. Tai itin heterogeninė, lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi dusulio, švokštimo, kosulio epizodai, pasireiškiantys dėl kvėpavimo takų obstrukcijos ir hiperreaktyvumo. Astmos uždegiminis atsakas apima daugybę skirtingų specializuotų imuninių ląstelių, iš kurių svarbiausi yra eozinofilai. Šios ląstelės patenka į kvėpavimo takus per kraują bei išskiria katijoninius baltymus, citokinus, chemokinus ir lipidų mediatorius, esančius jų citoplazminėse granulėse. Taip pat nustatyta, kad eozinofilai į aplinką gali išskirti ir nekoduojančiąsias ribonukleorūgštis (nkRNR) tarpląstelinių nanopūslelių–egzosomų pagalba. Eozinofilų egzosomose yra supakuojami dideli kiekiai nkRNR, taip šios ribonukleorūgštys (RNR) pernešamos kitoms ląstelėms. Visos RNR, kurių seka nėra tiesiogiai transliuojama į baltymo seką, yra vadinamos nkRNR. Remiantis grandinės nukleotidų skaičiumi, nkRNR skirstomos į trumpąsias ir ilgąsias. Svarbiausios trumposios nkRNR yra mažosios mikro RNR (miRNR), su Piwi baltymais susijusios RNR (piRNR) bei interferuojančios RNR (siRNR), kurios skirtingais keliais, tačiau visos slopina informacinės RNR (iRNR) transliaciją į baltymus. Ilgosios nekoduojančiosios RNR (inkRNR) yra kita nkRNR rūšis, kuriai taip pat tenka svarbus vaidmuo reguliuojant genų raišką. Be to, pastebėta, kad miRNR ir inkRNR gali sąveikauti tarpusavyje ir netiesiogiai kitų mediatorių pagalba reguliuoti viena kitos raišką. Žinoma, kad nkRNR turi skirtingą raiškos profilį, priklausomai nuo ląstelės tipo ir ligos būklės. Įrodyta, kad nkRNR yra susijusios su eozinofilinės astmos patogeneze, o jų raiškos spektras gali suteikti naudingos informacijos apie šios ligos egzistavimą. Kadangi nkRNR kiekis serume yra stabilus ir atsparus kraujyje esančioms ribonukleazėms, ši molekulė gali tapti itin naudingu biožymeniu astmai ir jos fenotipams bei endotipams nustatyti. Šioje apžvalgoje pristatomos nkRNR, didžiausią dėmesį sutelkiant į šiuo metu daugiausia tyrinėjamas miRNR bei inkRNR, jų reguliuojamų genų įtaką astmos patogenezei, įvertinamas šių molekulių tinkamumas ligos diagnostikai.