Abstract

[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
 Lietuva pasižymi vienu iš sparčiausių gyventojų senėjimo tempu Europos Sąjungoje, dideliu darbingo amžiaus gyventojų emigracijos mastu ir vis dar stipriais tradiciniais šeimos ryšiais, o tai lemia neformalios pagyvenusių asmenų globos temos aktualumą mūsų šalyje. Šiame straipsnyje, remiantis neformalių globėjų patirtimi, atskleidžiamos priežastys, lemiančios žmonių sprendimą globoti pagyvenusius artimuosius namuose. Duomenys tyrimui gauti atlikus 20 pusiau struktūruotų interviu su neformaliais globėjais. Duomenų analizei taikytas kokybinės turinio analizės metodas. Atliktas tyrimas patvirtina globos poreikį turinčio pagyvenusio asmens ir neformalaus globėjo atsiradimo santykių kompleksiškumą bei atskleidžia neformalios globos priežasčių įvairovę. Paaiškėjo, kad sprendimą globoti pagyvenusį artimąjį namuose lemia ne tik tokie socialiniai aspektai, kaip antai vaikų pareigos jausmas, nepasitikėjimas institucine globa, bet ir tokie ekonominiai aspektai – formalių globos paslaugų brangumas, slaugos išmokos vertinimas kaip papildomo pajamų šaltinio.

Highlights

  • Lietuvos socialinių tyrimų centro Socialinės gerovės institutasKad neformali pagyvenusių asmenų globa, remiantis gyventojų nuomone, yra prioritetinė globos forma Lietuvoje

  • Neformalus pagyvenusių žmonių globos sektorius, anot Horvath ir Mayer (2010), yra laikomas Europos socialinių sistemų ramsčiu

  • The aim of this article is to reveal the causes of informal elderly care at home

Read more

Summary

Lietuvos socialinių tyrimų centro Socialinės gerovės institutas

Kad neformali pagyvenusių asmenų globa, remiantis gyventojų nuomone, yra prioritetinė globos forma Lietuvoje. Nepaisant neformalios pagyvenusių žmonių globos temos aktualumo Lietuvoje, straipsnio autorės atlikta literatūros apžvalga leidžia teigti, kad ši tema sulaukia mažai mūsų šalies tyrėjų dėmesio. Kalbant konkrečiai tik apie neformalios pagyvenusių žmonių globos tyrimus Lietuvoje, būtų galima paminėti Užaitės ir Naujanienės (2006) bei Gevorgianienės ir Pilkytės (2016) atliktus kokybinius tyrimus, kurių tikslas buvo atskleisti asmenų, namuose globojančių sergančius vyresnio amžiaus artimuosius, patirtį. Apibendrinant Lietuvos mokslininkų pagyvenusių žmonių globos srityje atliekamus tyrimus ir įžvalgas šiame straipsnyje aprašomo tyrimo kontekste, galima pažymėti, kad, nors minėtuose tyrimuose yra kur kas dažniau orientuojamasi į globos paslaugų gavėją – pagyvenusį asmenį arba formalių paslaugų teikėjus ir jų santykius su klientais, juose vienokiu ar kitokiu aspektu aptariamas ir globos poreikį turinčio asmens artimųjų vaidmuo globos procese. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienio literatūroje jau galima išskirti net keletą neformalios pagyvenusių žmonių globos tyrimų krypčių, pavyzdžiui: demografiniai ir socialiniai neformalios globos veiksniai (Pickard, 2011; Haberkern ir Szydlik, 2010), neformalios ir formalios globos sąsajos (Lyons ir Zarit, 1999; Jacobs ir kt., 2016), lyčių aspektai neformalioje pagyvenusių žmonių globoje (Torronen ir kt., 2015), neformalių globėjų naštos tyrimai (Chou, 2000; Montgomery, 2002), paramos neformaliems globėjai tyrimai (Twigg ir Atkin, 1994; Jegermalm, 2003) ir kt

Neformalios pagyvenusių žmonių globos samprata
Neformalios globos modelio apibūdinimas
Socialinis Ɵnklas
Tyrimo metodika
Tyrimo rezultatai
Globėją apibūdinantys veiksniai
LITER AT Ū R A
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call